„Tarpusavio skolinimo platformos pamažu įsitvirtina tarp alternatyvių vartojimo kreditų teikėjų. Dėl COVID-19 pandemijos ir buvusio karantino neigiamo poveikio ekonomikai ne kredito įstaigų vartojimo kreditų portfelio augimas pirmąjį ketvirtį sustojo ir pirmą kartą mažėjo, o labiausiai susitraukė balandį. Ekonomikos skersvėjus pajuto ir tarpusavio skolinimo platformų kreditų rinka, bet ji juos sėkmingai atlaikė ir vėl auga“, – pranešime žiniasklaidai sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Kasmet nuosekliai auga likusi grąžinti tik per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų vartojimo kreditų sumos dalis vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) vartojimo kreditų portfelyje. Šių metų birželio pabaigoje ji 8,3 proc. (2019-ųjų pabaigoje – 6,8 proc.).
Nežymiai auga ir likusi grąžinti tik per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų vartojimo kreditų sumos dalis bendrame vartojimo kredito davėjų (tiek kredito įstaigų, tiek ne kredito įstaigų) vartojimo kreditų portfelyje. Birželio 30 dieną ji sudarė beveik 4 proc., tuo metu 2019 metų pabaigoje – 3,48 procento.
Tarpusavio skolinimo platformas suteiktų vartojimo kreditų portfelis pirmąjį pusmetį, palyginti su 2019-ųjų pabaiga, išaugo: pirmąjį ketvirtį – šiek tiek mažiau nei 6 proc., antrąjį ketvirtį – 4,6 proc. iki 54 mln. eurų. Per pirmąjį pusmetį per tarpusavio skolinimo platformas suteikta apie 5 tūkst. naujų vartojimo kreditų, jų bendra suma siekė apie 15 mln. eurų.
Taip pat tarpusavio skolinimo platformoms teko nedidelė naujų suteiktų vartojimo kreditų dalis – apie 7 procentus. Kitų vartojimo kredito davėjų (kredito ir ne kredito įstaigų) per šių metų pirmąjį pusmetį suteiktų vartojimo kreditų suma sudarė apie 215 mln. eurų.
Auga ir pradelstų vartojimo kreditų, suteiktų per tarpusavio skolinimo platformas, suma. Birželio 30 dieną įsiskolinimo pagal pradelstus vartojimo kreditus suma sudarė 19 proc. bendros likusios grąžinti per tarpusavio skolinimo platformas suteiktos vartojimo kreditų sumos (2019 metų pabaigoje – truputį mažiau nei 16 proc.).
Gyventojams 2020 metų antrąjį ketvirtį pigiausiai vartojimo kreditus teikė kredito įstaigos – vidutiniškai už 8,9 proc. metines palūkanas, vidutinė bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sudarė 12,3 procento. Tik per tarpusavio skolinimo platformas suteiktų naujų vartojimo kreditų vidutinė palūkanų norma siekė apie 17 proc. ir ji buvo mažesnė nei ne kredito įstaigų suteiktų naujų vartojimo kreditų vidutinė palūkanų norma, sudariusi apie 23 procentus.
Per pastaruosius metus vidutiniškai per tarpusavio skolinimo platformas investavusių investuotojų skaičius paaugdavo po daugiau nei 35 proc. Per šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2019 m. pabaiga, norinčiųjų paskolinti skaičius padidėjo 14 proc. iki 37 tūkstančių. Birželio mėnesio pabaigoje besiskolinančiųjų buvo 18,7 tūkstančių.
Pirmojo pusmečio pabaigoje viešajame tarpusavio skolinimo platformų operatorių, veikiančių pagal Vartojimo kredito įstatymą, sąraše buvo penkios bendrovės, turinčios teisę teikti ir administruoti vartojimo kreditus, tačiau tik trys iš jų aktyviai veikė.
