Pasaulio turo etapams skirtas turinys socialiniuose tinkluose pasiekė daugiau nei 18 milijonų žmonių, o įvairiausi turnyrų momentai bei gražiausi epizodai iš viso buvo peržiūrėti apie 10 milijonų kartų. Gyvų transliacijų metu taip pat surinkti įspūdingi skaičiai – turnyrus stebėdavo penkis kartus daugiau aistruolių nei įprastai.
Po 30 tūkst. JAV dolerių už antrąsias vietas gavusių Utenos ir Šakių klubų žaidėjai džiaugėsi galėdami tokiai auditorijai pristatyti ir garsinti savo miestus ir visą Lietuvą.
„Man tai yra labai svarbu. Ypač malonu užsidėti marškinėlius su užrašu „Lietuva“ – tai didelė atsakomybė, norisi gerai pasirodyti, – teigė Šakių klubo žaidėjas Paulius Beliavičius. – Klubiniame krepšinyje irgi taip pat, siekiame, kad pasaulis kuo daugiau išgirstų apie Lietuvą ir, manau, kad kol kas neblogai sekasi tą daryti. Dauguma žino mus dėl įprasto krepšinio, bet norisi supažindinti ir su 3x3 krepšiniu.“
„Kaip ir jaunimo rinktinėse ar Universiadoje, kiekvienas tavo žingsnis atstovaujant komandą pasaulyje yra sekamas, visi palaiko. Tai – didelė garbė“, – kalbėjo uteniškių lyderis Ignas Vaitkus. – Po pusfinalio sulaukiau daug žinučių. Galima lyginti su Universiada, kai finale laimėjome prieš amerikiečius. Visi sveikino, ne tik pažįstami. Matosi, kad žmonėms patinka tas žaidimas.“
Vaitkus šią savaitę sulaukė ir dar vieno malonaus įvertinimo – buvo išrinktas įspūdingiausiai žaidusiu „Debrecen Masters“ žaidėju. Toks prizas Utenos ekipos gynėjui irgi yra reikšmingas.
„Smagu, kad įvertina ir pastebi. Ir turnyre kitų komandų žaidėjai tiek man, tiek komandai pasakė gražių žodžių, kad gerai atrodome ir galime kažką nuveikti šitam krepšinyje. Tą akimirką labai malonu, – dėmesiu džiaugėsi uteniškių žaidėjas. – Apskritai, žaidėjams, kurie nėra tokie populiarūs įprastame krepšinyje, 3x3 yra galimybė atsiskleisti. Daug žaidėjų turnyre nežinojau, bet tiems, kurie domisi šiuo krepšiniu, tokie žaidėjai, kaip latviai, yra žvaigždės. Jie yra ant visų viršelių, reklamų ir panašiai, todėl būti įvertintam tarp jų yra labai smagu.“
Pasaulio turo etapuose netrūksta komandų ir iš didžiausių planetos miestų – Maskvos, Niujorko, Amsterdamo, Paryžiaus. Visgi tokie skambūs miestų pavadinimai krepšininkų negąsdina, o kartais – net atvirkščiai, motyvuoja.
„Užrašas jiems nieko nesuteikia. Tai dideli ir garsūs miestai su gerais žaidėjais, o tokius tik smagiau nugalėti. Tuo pačiu malonu, kad patys atstovaujame mažesnį miestelį, net Lietuvos mastu, ir jį garsiname pasaulyje. Nuo to, kad esame nedidukai, tik dar geriau“, – sakė Šakių atstovas.
Vis tik, net ir atstovaudami mažam miesteliui, Šakių krepšininkai taip pat susiduria su neįprastu dėmesiu.
„Žaidžiant Azijoje, mums, kaip sąlyginai aukštiems žmonėms, jaučiasi vietinių dėmesys. Žmonės rodo pirštais į tokius aukštus žaidėjus kaip Aurelijus Pukelis ir nori nusifotografuoti, ten tai yra normalu“, – žaidimą Pietų Korėjoje prisiminė Beliavičius.
