REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daliai gyventojų netekus pajamų dėl koronaviruso, buvo įvestos darbo paieškos išmokos. Kai kurie darbdaviai teigia, kad dėl to kai kurie darbuotojai net nenori dirbti. Tačiau su tuo sutinka ne visi.

Daliai gyventojų netekus pajamų dėl koronaviruso, buvo įvestos darbo paieškos išmokos. Kai kurie darbdaviai teigia, kad dėl to kai kurie darbuotojai net nenori dirbti. Tačiau su tuo sutinka ne visi.

REKLAMA

Trečiadienį apie tai buvo diskutuojama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.

Pristatydama su darbo paieškos išmokomis susijusias problemas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pripažino, kad nedarbo lygis padidėjo nuo 9,5 proc. iki 14 proc. Tačiau dėl išmokų esą „girdime daug spekuliacijų“.

Pasak viceministrės, apie 36 tūkst. žmonių, kurie iki pandemijos nedirbo, dabar užsiregistravo ir gauna 200 eurų darbo paieškos išmokas. Jos bus mokamos iki metų pabaigos. Tačiau 8 proc. tokių gyventojų neteko išmokos, nes neieško darbo.

E. Radišauskienės teigimu, nėra adekvatu už darbą mokėti 200 eurų žemės ūkyje ir kitur. Taigi, šios išmokos neturėtų piktinti.

REKLAMA
REKLAMA

„Dalis žmonių tikriausiai turi ir šešėlinių pajamų. Jie buvo neaktyvus ir gyveno iš kažkur. Šie žmonės „apsišvietė“. Jie turėtų aktyviai ieškoti darbo“, – kalbėjo viceministrė.

REKLAMA

Viceministrė informavo, kad iš viso darbo paieškos išmokas gauna 163 tūkst. gyventojų. Esą jeigu jie negautų darbo paieškos išmokos, tuomet jiems tektų mokėti socialinę paramą.

„Mes galvojame, kad šita priemonė yra taikli“, – kalbėjo viceministrė.

„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė informavo, kad stebint dirbančių skaičiaus ir jų pajamų pokyčius matoma „V“ forma. Tai yra vienu metu šie rodikliai buvo sumažėję, tačiau vėliau pakilo.

Palyginti su praėjusių metų liepa vidutinės lietuvių pajamos padidėjo 9 proc. Tačiau šiuos rodiklius esą reiktų vertinti atsargiai, nes visas darbo užmokesčio fondas padidėjo tik 5,6 proc. Vadinasi, dalis gyventojų gyventojų pajamas iš viso galėjo prarasti.

REKLAMA
REKLAMA

J. Varanauskienė taip pat pripažino, kad per karantiną mokėtos ligos išmokos „pridengė“ nedarbą.

Ji atkreipė dėmesį, kad itin skyrėsi viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų pajamų pokyčiai. Valstybiniame sektoriuje jos stabiliai buvo didesnės 8–9 proc. Tuo metu privačiame sektoriuje jos ūgtelėjo maždaug 3 proc.

„Birželį ir liepą priimtų į darbą skaičius buvo didesnis nei atleistų. Tačiau iš dalies tą lėmė sezoniškumas“, – aiškino „Sodros“ vadovė ir prognozavo, kad pasibaigus vasarai kai kurių profesijų darbuotojai (pvz., pardavėjai ir padavėjai) bus atleisti.

Jos teigimu, dėl pandemijos gerokai išaugo nedarbo draudimo išmokų gavėjų. Tačiau šios išmokos mokamos ribotą laiką ir dabar jų gavėjų skaičius po truputį mažėja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

J. Varanauskienė taip pat pasakojo, kad šiuo metu „Sodros“ biudžeto išlaidos viršija pajamas 75 mln. eurų, nors buvo planuota, kad šiuo metu fondo „pliusas“ bus 134 mln. eurai.

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė informavo, kad šiuo metu nedarbo lygis siekia 13,8 proc. Pernai šiuo metu nedarbas buvo 5,5 proc. punkto mažesnis. Iš viso Lietuvoje dabar yra 235 tūkst. bedarbių.

Daugiausia bedarbių registruota Lazdijų, Kalvarijos ir Kelmės savivaldybėse. Mažiausia bedarbių yra Neringoje, Klaipėdoje ir Kretingoje.

Pasak direktorės, Šiuo metu darbo rinka pamažu atsigauna. Tiesa, tarp laisvų darbo vietų fiksuojama transporto ir logistikos sektoriuose, taip pat valymo paslaugų srityje, tačiau Užimtumo tarnyboje registruojasi visiškai kitokių sričių darbuotojai (pvz., turizmo), kurie nėra linkę persikvalifikuoti.

Pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus, moterų nedarbas viršija vyrų nedarbo rodiklius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų