REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iki Seimo rinkimų – vos geros penkios savaitės, tačiau reklaminės kampanijos šalyje nematyti. Plakatų miestuose mažai, o regionuose kviestis mases rinkėjų į sales politikai negali dėl Covid-19 apribojimų. Kam išvis nereikia reklamuotis – tai valdantiesiems, kurie nori nenori kasdien mirga ekranuose. Visgi apžvalgininkai tikina, kad valstiečiai dabar grumiasi su laiku – sugebės iki rinkimų išlaikyti populiarumą, ar žmonėms griežta politika spės įgristi. Visgi ir paprasti žmonės, ir politologai būsimu premjeru mato tik du politikus.

Iki Seimo rinkimų – vos geros penkios savaitės, tačiau reklaminės kampanijos šalyje nematyti. Plakatų miestuose mažai, o regionuose kviestis mases rinkėjų į sales politikai negali dėl Covid-19 apribojimų. Kam išvis nereikia reklamuotis – tai valdantiesiems, kurie nori nenori kasdien mirga ekranuose. Visgi apžvalgininkai tikina, kad valstiečiai dabar grumiasi su laiku – sugebės iki rinkimų išlaikyti populiarumą, ar žmonėms griežta politika spės įgristi. Visgi ir paprasti žmonės, ir politologai būsimu premjeru mato tik du politikus.

REKLAMA

Rasti raktą į rinkėjų širdis politikai bando net vandens keliais. Štai kokia jachtos imitacija prišvartuota upėje Marijampolės viduryje. Tik Šešupė į pro Seimą tekančią Nerį neįteka. Tad ar atves ji patį politiką į parlamentą, paaiškės spalį. Beje, Marijampolė, regis, rinkimų reklamomis gausesnė už kitus miestus. Politikų šypsenų čia pilni stendai. Tik ar sužavės?

Tam, kad rinkėjai pagalvotų priešingai, politikai į save dėmesį bando atkreipti ir kitaip. Šitaip apklijuotų automobilių Kaune važinėja apie 40. Bene didžiausiais plakatais, kaip visada, puikuojasi partija, kurios lyderis į Seimą net neina, užtat visada turi skambių pažadų. Visgi likus vos penkioms savaitėms iki rinkimų net tų pažadų – gerokai mažiau nei ankstesniais metais.

REKLAMA
REKLAMA

„Ne rinkimų programos, net ne pažadai, o pandeminė rinkimų kampanija gaunasi“, – sako apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.

REKLAMA

Pandeminė – ne tik dėl visų galvas užėmusių koronaviruso reikalų, bet ir dėl to, kad užkirto kelią masinei rinkėjų agitacijai.

„Šiemet rinkimų kampanija tikrai kitokia, keitė visų partijų planus, nes pandemija, izoliacija, saviizoliacija, užkrato rizika lėmė tai, kad didelių kultūros namų salių, susitikimų yra mažai arba iš viso nėra“, – pasakoja Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas.

Žinoma, tai į naudą valdantiesiems, kurių veidai dėl pandemijos kasdien mirgėte mirga visur.

„Aktyviai manęs nematysite, kaip ir nematėte, aš tas įprastas funkcijas vykdysiu. Tai yra koncentracija ir susitelkimas į įprastas pareigas. Matyt, labai daug reklamuotis nereikia“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis.

REKLAMA
REKLAMA

Beje, valdantieji iki šiol atkakliai neigia, kad ir pinigus po karantino žarstė ne dėl rinkimų. Bet nujaučia, kad dalis rinkėjų lemiamą dieną linkę pasakyti „ačiū“.

Tiesa, didesnė dalis kalbintų praeivių sakosi esą atsparūs ir reklamoms, ir gražiems žodžiams:

„Nelabai, jie į savo pusę visi. Aš šiek tiek savo nuomonę turiu.“

„Vienas ant kito pykstasi, kad kuris daugiau laimėtų.“

„Apie Baltarusiją – pradėjo kalbėt, kad reikia važiuot Baltarusiją. Nebevažiuoja. Tik reklama, o veiksmų nėra.“

„Visi panašiai šneka. Tai jeigu panašiai šneka, turėtų būti mažiau tų partijų.“

„Šitiek partijų, perėję iš vienos partijos į kitą, tai kas per įsitikinimai žmonių?“

Politikos areną stebintys ekspertai neabejoja, kad sprendimus dėl koronaviruso valdantieji dabar priima mąstydami ne apie poveikį ekonomikai ar viruso stabdymą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tikrai pirmiausia ne apie tai galvojama, o galvojama apie rinkimų rezultatus. Nes įvedus karantiną, visiškus apribojimus prieš rinkimus, valdantiesiems tikrai neišeitų į naudą, matant žmonių nuotaikas. Dabar ką aš matau – tai grumtynės su laiku“, – kalbėjo T. Ignatavičius.

Grumtis yra dėl ko, nes valstiečių ir konservatorių populiarumas iki šiol apylygis, paklaidos ribose. Tad rugsėjį priimti sprendimai gali nulemti ir pačių rinkimų rezultatus.

„Tai gali būti arba pyktis, nukreiptas prieš valdžią, nuovargis nuo dabartinės valdžios sprendimų arba kaip tik nerimas, kad kita valdžia gali viską pakeisti ir tai, kas yra dabar, yra geriau negu nežinomybė ateityje“, – sako politologas Tomas Janeliūnas.

REKLAMA

„Jiems labai svarbu turėtų būti nepadaryti klaidos, bent kažkokios. Jeigu jie klaidų išvengs, yra nemaža tikimybė, kad jie gali likti ta jėga, kuri derėsis dėl valdžios“, – pasakoja T. Ignatavičius.

Beje, lyderiai į premjerus žmonių akyse jau kurį laiką aiškūs. Apklausos rodo, kad premjero poste po rinkimų žmonės mato arba Ingridą Šimonytę, arba dabartinį Vyriausybės vadovą S. Skvernelį.

„Aš galiu tik apgailestauti, kad man nepavyko įveikti pagrindinės varžovės, kai ji buvo varžovė Prezidento rinkimuose. Dabar tikrai nėra I. Šimonytė mano varžovė“, – teigia S. Skvernelis.

„Skvernelis, Šimonytė yra matomi kaip pagrindiniai konkurentai. Visi kiti veikėjai yra antraeiliai. Jie gali turėti didelę įtaką, kokia koalicija susiformuos, bet kad atsirastų kiti realūs pretendentai į premjero postą, žmonės, matyt, nelabai apie tai galvoja“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Pati I. Šimonytė ir konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis tai pakomentuoti laiko nerado. Tretieji pagal populiarumą dabar socialdemokratai, tačiau nuo lyderių jie atsilieka perpus. Pirmasis Seimo rinkimų turas laukia spalio 11 dieną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų