REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Džiuginančių žinių Europoje nėra daug“, – tokią realybę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) mokymuose apie COVID-19 prevencijos priemones priminė VU medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius. Pasak jo, dabar yra itin svarbu prisiminti istoriją ir į dabartinę situaciją bei artėjančią rudeninę bangą nepamiršti žiūrėti rimtai.

„Džiuginančių žinių Europoje nėra daug“, – tokią realybę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) mokymuose apie COVID-19 prevencijos priemones priminė VU medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius. Pasak jo, dabar yra itin svarbu prisiminti istoriją ir į dabartinę situaciją bei artėjančią rudeninę bangą nepamiršti žiūrėti rimtai.

REKLAMA

V.  Kasiulevičius kalbėdamas mokymuose pabrėžė, jog pandemijos pasaulį lydi labai seniai, todėl vertinant dabartinę situaciją galima remtis ir patirtimi. Nors pandemijos kartojasi reguliariai, kas keletą dešimtmečių, vos prieš šimtmetį pasaulį drebinęs virusas, pasak profesoriaus, plito gerokai mažesniu greičiu.

„Lėktuvais pandemijos plinta daug greičiau negu tais laikais“, – sakė V. Kasiulevičius.

Tačiau net ir praėjusiame šimtmetyje žmonės jau naudojo panašias saugumo priemones, į tas, kurios taikomos lyg šiol. V. Kasiulevičius teigė, jog dėl šios priežasties jomis ir nereikėtų abejoti.

REKLAMA
REKLAMA

„Dabar tyrimai, analizės rodo, kad dideli miestai, kurie tą darė, kurie įvedinėjo socialinio apribojimo arba fizinio atstumo priemones, atšaukinėjo renginius, vengė įvairių paradų ir taip toliau – mirčių skaičius tuose miestuose buvo kelis kartus mažesnis“, – kalbėjo VU profesorius.

REKLAMA

Yra daug šalių, kur infekcijos skaičiai vis dar išlieka nemaži. Nors tiek Šiaurės, tiek Pietų Amerikoje situacija stabilizuojasi, Europoje ji kiek prastesnė. Štai Ispanijoje skaičiai siekia beveik 200 tūkst. susirgimų milijonui gyventojų, o Prancūzijos rodikliai rodo, kaip greitai viskas gali pablogėti vos per kelias savaites.

„Naujų atvejų daugėjimas apima didesnę dalį Europos teritorijos. Į tai reikia kreipti dėmesį ir tai vertinti gana rimtai“, – neslėpė V. Kasiulevičius.

Pagal Ženevos universiteto Globalios sveikatos instituto duomenis, Lietuva į rizikingiausių šalių sąrašą kol kas dar nepatenka.

REKLAMA
REKLAMA

Šaltasis sezonas reiškia ir didesnę riziką

Kaip rodo istorija ir tyrimai, pandemijoms yra būdingos kelios bangos, o jų sudėtingumui įtakos turi ir besikeičiantys orai.

„Patirtis rodo, kad ta šaltojo sezono banga yra didesnė, negu pavasarinė. Tačiau tai ne taisyklė – yra buvę ir išimčių. Tuo labiau, kad koronavirusas yra kitoks virusas“, – aiškino V. Kasiulevičius.

Jis teigė, jog kol kas surinkti tyrimų duomenys rodo, kad viruso plitimui temperatūra tikrai turi tam tikrą poveikį, o nagrinėjant panašius į Covid-19 virusus, galima pastebėti jiems būdingą sezoniškumą. Pasak profesoriaus, šiaurės platumose, kur yra daugiau saulės ir tinkama drėgmė, viruso plitimas yra lėtesnis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Bangos yra neišvengiamos, nes šaltuoju sezono metu žmonės susiburia į vidaus erdves, kur bendrauja tarpusavyje, o mūsų gleivinės darosi sausesnės ir imlesnės virusui“, – sakė VU medicinos fakulteto prodekanas.

Jis visgi priminė ir tai, kad nors yra keli skirtingi galimi pandemijos vystymosi scenarijai, viena tikrai yra aišku – negalima per daug atsipalaiduoti: „Visi prognoziniai modeliai turės kažkokį patvirtinimą, tik tada, kai kažkas įvyks. Bet ir dabar yra viena aišku – jeigu mes nieko nedarom, tai matome nemažą bangą, kuri yra didesnė nei buvusi pavasarinė“.

Ką turime daryti?

Pasak V. Kasiulevičiaus, norint suvaldyti viruso plitimą ir antrosios rudeninės bangos įsisiautėjimą svarbiausia yra visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų susitelkimas.

REKLAMA

Judėjimo bei socialiniai apribojimai įvesti pavasarį, pasak V. Kasiulevičiaus, daugeliui šalių padėjo sėkmingai suvaldyti pirmąją koronaviruso bangą: „Intervencija paprastai duoda rezultatą po trijų savaičių. Tos šalys, kurios to nedaro, arba darė blogai, turi labai didelius protrūkius". 

Jis dar kartą išskyrė pagrindines priemones, kurių kaip visuomenė turėtume imtis, norėdami suvaldyti ligos plitimą. Tarp šių priemonių – nesibūriavimas, mažiau viešų ir asmeninių renginių, nuotolinis darbas bei efektyvus testavimas.

V. Kasiulevičius taip pat atskleidė ir procentinius tam tikrų apribojimų efektyvumus. Štai, pavyzdžiui, nuotolinio mokymo taikymo efektyvumas yra 41 proc., viešųjų renginių atšaukimas – 42 proc., susibūrimų ribojimas – 55 proc., transport apribojimai – 65 proc.

REKLAMA

„Darbo vietų uždarymas duoda labai daug, bet mes negalim paralyžiuoti savo ekonomikos, nes nebus iš ko mokėti atlyginimų žmonėms, todėl šios priemonės ir nenaudojame", – savo pranešime sakė profesorius.

Taip pat, pasak profesoriaus, itin svarbu vengti ir vietų, kur pastebimas didelis žmonių tankis ir prastas oro vėdinimas: „Jeigu žmonių yra reta ir tu esi lauke, ne per daug komunikuoji, tikimybė, kad tu užsikrėsi yra labai maža ir netgi kaukė nelabai reikalinga. Tačiau ten, kur yra didelis žmonių susibūrimas veido apsauga yra naudinga. Labai svarbu yra ventiliacija. Jeigu ventiliacija yra bloga arba nėra ištraukiamosios ventiliacijos – tokių patalpų geriau vengti, nebent būti su kauke, bet ir su kauke reikėtų būti ten tik labai trumpą laiką“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Testuojame itin daug

V. Kasiulevičiaus teigimu, 14 dienų saviizoliacija yra būtina ir neišvengiama, nes net 97,5 proc. užsikrėtusiųjų viruso simptomai pasireiškia per 11 parų. Lietuvoje dažniausiai pasitaikantis ligos inkubacinis periodas 4-5 paros.

„Reikia suprasti, kad nėra svarbiausia žinoti tiksliai tos dienos, kiek save stebėti tą laikotarpį kelių savaičių, nes mes turėjome Santaros klinikose pacientų, kuriems (simptomai – aut. past.) pasireiškė paskutinę dieną nuo užsikrėtimo“, – sakė medicinos fakulteto prodekanas.

Nors greitieji testai ir nėra tinkami tiksliai diagnostikai, pasak V. Kasiulevičiaus, jie yra tinkami parodyti, ar žmogus susidūrė su užsikrėtusiuoju ir persirgo koronavirusu. 

Kaip teigė profesorius, nors pavasarį testavimo pradžia buvo sunkoka, šiuo metu Lietuva atsiduria tarp lyderiaujančių pasaulio  valstybių pagal milijonui gyventojų atliktų testų skaičių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų