REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vieni uždaro valstybių sienas ir, prasidėjus naujiems mokslo metams norėtų neleisti vaikų į mokyklas. Kiti protestuoja prieš koronaviruso suvaržymus, reikalaudami juos atšaukti. Kur neišmintingi kraštutinumai, ir kur – sveiko proto balsas? 

Vieni uždaro valstybių sienas ir, prasidėjus naujiems mokslo metams norėtų neleisti vaikų į mokyklas. Kiti protestuoja prieš koronaviruso suvaržymus, reikalaudami juos atšaukti. Kur neišmintingi kraštutinumai, ir kur – sveiko proto balsas? 

REKLAMA

Apie visa tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi Mindaugu Stankūnu.

Lietuvoje prasideda mokslo metai. Jūs esate sakęs, kad mokyklų uždarymas padeda iki 30 proc. sumažinti epidemijų plitimą. Tačiau jūs asmeniškai pritariate, kad šiandien vaikai eitų į mokyklą. Kodėl?

Reikėtų pasakyti, kad tie 30 proc. buvo paimti iš studijų, kurios buvo atliktos iki koronaviruso, kai buvo vertintos iki tol buvusios epidemijos. Tai ar tas skaičius tinka koronaviruso atveju dar nežinome ir reikės palaukti konkrečių studijų. 

Mes turime pirmuosius tyrimus iš Honkongo ir JAV, kurie parodė, kad mokyklų uždarymas turėjo teigiamo poveikio sumažinant susirgimų skaičių. Bet kaip ir minėjau, tos studijos tebevyksta ir kalbėti apie konkretų procentą dar būtų sunku. 

REKLAMA
REKLAMA

Kalbant apie mokyklų uždarymą, mes visada turime pagalvoti, kad toks sprendimas turėtų šalutinių poveikių. Galbūt mes sumažinsime naujų atvejų skaičių, bet dėl uždarytų mokyklų yra įtampa vaikams, tėvams, nukenčia mokymosi procesas. Todėl žvelgiant į dabartinę Lietuvos epidemiologinę situaciją, manau, kad uždaryti mokyklas būtų perteklinė priemonė. 

REKLAMA

Ar pasaulyje išaugus užsikrėtimų skaičiui išaugo ir mirusiųjų skaičius? Ar grįžome prie panašios proporcijos, kuri buvo pavasarį?

Reikia paminėti, kad mirštamumas yra toks epidemiologinis terminas, kuris parodo ligos sunkumą. 

Jei kalbėtume apie pasaulinę statistiką, tai pavasarį atskirose valstybėse, kai kuriuose miestuose mirtingumas buvo tikrai aukštas, tačiau dabar nusistovėjusi statistika yra, kad mirštamumas siekia 3 proc. 

Bet, vėlgi, reikėtų pastebėti, kad tas 3 procentų mirštamumo rodiklis yra pateikiamas nuo oficialiai diagnozuotų atvejų. Bet dabar pasaulyje vis plačiau vykdant sero-epidemiologinius tyrimus, kurie leidžia realiai įvertinti, kiek iš tikrųjų žmonių yra užsikrėtusių, suprantame, kad užsikrėtusiųjų yra gerokai daugiau. 

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, duomenys iš Ispanijos rodo, kad maždaug apie 10 proc. Madrido populiacijos yra persirgę, Šveicarijoje, Ženevoje tyrimas parodė, kad persirgusių apie 9 proc. 

Tai jei skaičiuoji mirštamumo rodiklį ne nuo oficialiai sergančių asmenų skaičiaus, o nuo skaičiaus, kiek realiai galėjo persirgti šia liga, tada tas skaičius nėra toks didelis. Tai šiuo metu patys naujausi rezultatai yra iš Ženevos, kurie rodo, kad visos populiacijos mirštamumo rodiklis gali siekti 0,6 procento.

Visą interviu žiūrėkite „Dienos komentare“ viršuje. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų