REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiemet permainingi orai gąsdino ūkininkus. Tačiau javapjūtė jau eina į pabaigą ir ūkininkai džiaugiasi, kad derlius šiemet bus geresnis negu tikėjosi. Visgi jis toks pat geras ir kitose šalyse, tad tenka konkuruoti eksporto rinkoje.

Šiemet permainingi orai gąsdino ūkininkus. Tačiau javapjūtė jau eina į pabaigą ir ūkininkai džiaugiasi, kad derlius šiemet bus geresnis negu tikėjosi. Visgi jis toks pat geras ir kitose šalyse, tad tenka konkuruoti eksporto rinkoje.

REKLAMA

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas teigia, kad javapjūtė nesibaigė, todėl skaičiuoti derlių dar per anksti.

„Nors vasaros pabaiga lepino gerais orais, tačiau nuostolių irgi nepavyko išvengti, kai gegužės mėnesį užsnigo rapsų laukus, o liepos pradžioje juos išguldė lietūs. Tačiau laimė, kad vėliau orai pasitaisė ir javapjūtės nesugadino. Tie ūkininkai, kurie suskubo, derlių jau baigia nuimti.

Šiųmetinis derlius turėtų būti 10–15 proc. didesnis negu buvo pernai. Pernai ūkininkams teko kovoti su sausra, šie metai buvo lengvesni, nors kaip minėjau netrūko gamtos išdaigų“, – aiškina ūkininkų sąjungos prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA

Iššūkiai grūdų eksporto rinkoje

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas teigia, kad ūkininkai jau prisitaikė prie vis kintančių oro sąlygų, išmoko ūkininkauti, tad derlius šiemet neblogas. Aišku, anot grūdų augintojų atstovo, derlius galėjo būti dar geresnis, tačiau skųstis šiemet tikrai nėra reikalo.

REKLAMA

„Lietuvos viduryje įsikūrė ūkininkai džiaugiasi 7– 8 tonų derliumi ir vieno hektaro. Na, o mažiau derlinguose regionuose, vakarų ar šiaurės rytų Lietuvoje derlius šiek tiek mažesnis. Tačiau jis vis tiek yra didesnis beveik 20 proc. negu buvo per paskutinius kelis metus“, – sako I. Jankauskas.

Anot jo, yra šiek tiek nuogąstavimų dėl derliaus kokybės, tačiau kol kas ūkininkai nepastebi, kad grūdai būtų prastesni.

Geras ir gausus derlius dažnai asocijuojasi su mažesnėmis duonos ir kitų miltinių produktų kainomis. O mažas grūdų derlius – priešingai su didesnėmis kainomis.

REKLAMA
REKLAMA

Grūdų augintojų atstovas tikina, kad šis įsivaizdavimas yra klaidingas.

„Žmonėms dažnai atrodo, kad jeigu pinga ar brangsta grūdai, tada keisis ir duonos kaina. Tačiau grūdų kaina duonos savikainoje sudaro tikrai ne pagrindinę dalį, o tik apie 3–5 proc. Tad grūdų derlius didelės įtakos duonos kainai nesudaro.

Ko gero daugiausiai duonos kainą lemia jos pakuotė. Už ją daugiausiai tenka mokėti“, – aiškina I. Jankauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas J. Talmantas taip pat tikina, kad grūdų supirkimo ir duonos kainos nėra susijusios.

„Kai krenta grūdų kainos, duonos gaminių kainos vis tiek kyla. Tad tikėtis pigesnės duonos nereikėtų“, – pastebi ūkininkų atstovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

I. Jankauskas pastebi, kad šiemet grūdų kainos yra šiek tiek mažesnės – apie 10–15 proc. Tačiau tikimasi, kad didesnis derlius tai atpirks.

„Daugelis šalių šiemet turi neblogus grūdų derlius. O veikiant sezoniškumui šiuo metu grūdų „eksporto butelio kakliukas“ būna, kad užsikemša. Lietuviai apie du trečdalius grūdų eksportuoja, tad ši rinka mums svarbi.

Įmonės neskuba supirkti grūdų, o tai reiškia, kad nusikelia ir pinigų už grūdus mokėjimai. Ūkininkams dauguma mokėjimų irgi ateina rudenį, tad gali kilti keblumų su finansiniais įsipareigojimais. Tačiau tikimės, kad viskas išsispręs ir nuostolių nepatirsime“, – sako I. Jankauskas.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų