Trečiadienį G. Nausėda Biržuose aiškinosi, kaip ruošiamasi užtikrinti kokybišką ugdymą ir švietimą tebesitęsiančios Covid-19 pandemijos sąlygomis.
„Sunkumų būtų galima išvengti, jei [rekomendacijos] būtų pateiktos anksčiau. Dabar atsitiko taip, kad, man atrodo, visi ramiai atostogavo – ir mokytojai, ir ministerija, – ir rekomendacijos išėjo, likus, palyginti, nedaug laiko iki mokslo metų pradžios. Ir dėl to dabar toks didelis subruzdimas. Tiesą sakant, kaip visada mažoka laiko pasiruošti“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.
Iššūkių buvo galima išvengti
Be to, kaip pastebi šalies vadovas, skirtingos mokyklos turi skirtingas galimybes apsaugoti savo bendruomenes ir taikyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas.
„Skirtingos mokyklos yra nevienodose sąlygose. Mažesnėms mokykloms gal prisitaikyti prie tų reikalavimų yra lengviau, paprasčiau. Didelėms mokykloms tikrai reikės pasukti galvą, kaip užtrinti tuos klasterius ir judėjimo maršrutus taip, kad būtų kiek galima mažiau tarpusavio kontaktų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis taip pat akcentavo, kad, mokyklose nustačius Covid-19 atvejus, problemos turėtų būti sprendžiamos vietiniu, o ne visos šalies mastu.
„Svarbiausia, kad būtų reaguojama lanksčiai ir operatyviai į besikeičiančią situaciją. Šiandien mes pradedame mokslo metus normaliai, fiziškai. Bet, jeigu tik iškils poreikis reaguoti į galimus židinius, be abejo, reagavimas turi būti lokalus – ne imtis viena liniuote per visą Lietuvą mojuoti, bet ieškoti sprendimų konkrečiame židinyje, griežtinti sąlygas tenai. Tai bus iššūkių, galima buvo dalies jų išvengti, bet atsitiko taip, kaip atsitiko“, – teigė G. Nausėda.
Mokyklos turės laikytis griežtos tvarkos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugpjūčio viduryje išplatino rekomendacijas ugdymo įstaigoms, kaip jos turėtų organizuoti savo darbą Covid-19 pandemijos metu.
Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, planuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. ugdymas vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, tačiau laikantis didesnių saugumo sąlygų. Pagrindinis principas organizuojant ugdymą – valdyti mokinių srautus, kad būtų mažinamas skirtingose klasėse besimokančių mokinių kontaktas.
Ikimokyklinis, priešmokyklinis, bendrasis ugdymas. Asmenys, atlydintys mokinius, mokyklos darbuotojai, mokytojai bendrose uždarose erdvėse (pvz., koridoriuose, valgyklose, mokytojų kambaryje ar pan.), klasės renginiuose uždarose erdvėse dalyvaujantys suaugusieji, pvz., tėvai, kai tarp dalyvių neišlaikomas 2 metrų atstumas, turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kt.
Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti sveikatos būklei. Jeigu mokytojas ar kitas mokyklos darbuotojas negali dėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės dėl savo sveikatos būklės ar vykdomos veiklos specifikos, jam gali būti parenkamos kitos asmeninės apsaugos priemonės.
Šiais mokslo metais kiekvienai mokinių klasei būtina paskirti vieną konkrečią klasę, kurioje vyks visos pamokos, išskyrus technologijų, gamtos mokslų dalykus. Kitose klasėse greta turėtų taip pat mokytis bendraamžiai, kad būtų galima išvengti skirtingo amžiaus mokinių kontaktų. Jei ugdymui naudojamos bendros patalpos (specializuoti kabinetai, salės ir pan.), po kiekvienos pamokos jos turi būti išvėdinamos ir išvalomos. Jei mokymo priemone, inventoriumi naudojasi daugiau kaip vienas mokinys, jos turi būti išvalomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno panaudojimo. Ribojamas dalijimasis ugdymo priemonėmis.
Mokykloje bus būtina reguliuoti mokinių srautus, kad kuo mažiau susidurtų skirtingo amžiaus mokiniai. Dėl to patariama pamokas skirtingų klasių mokiniams pradėti ne tuo pačiu laiku, pvz., pamokų pradžios laikas 5 klasių mokiniams galėtų būti 9 val., 6 klasių – 8 val. Mokykla turėtų pasirengti mokinių judėjimo krypčių žemėlapį mokyklos patalpose. Jeigu mokykloje yra galimybė, būtina numatyti kelis įėjimus, kelis skirtingus išėjimus ir kelią, kuriuo arčiausiai pasiekiama mokymosi vieta.
Rekomenduojama organizuoti po dvi to paties dalyko pamokas iš eilės, o pietų pertraukai skirti ilgesnį laiką. Patariama kai kurių dalykų pamokas vesti lauke, jeigu tinkama mokyklos aplinka, oro temperatūra. Mokiniams bus būtinai teikiama švietimo ir mokymosi pagalba, konsultacijos galės būti organizuojamos ir nuotoliniu būdu.
Maitinimas. Mokiniai pavalgyti galės klasėse, maistą patiekus vienkartiniuose induose, arba mokyklos valgykloje, jeigu bus skirtos atskiros erdvės skirtingų klasių mokiniams. Valgykloje kartu pietauti turėtų tik tos pačios klasės mokiniai ir šalia esančių klasių mokiniai, kurie naudojasi bendra koridoriaus erdve. Mokyklos valgykloje turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos darbuotojų ir mokinių rankų higienai: praustuvėse tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, prie praustuvių patiekiama skysto muilo, vienkartinės priemonės rankoms nusišluostyti.
Mokinių vežiojimas. Mokiniai, kurie į mokyklas atvažiuoja ir grįžta mokykliniais autobusais, turi sėdėti saugiu atstumu vienas nuo kito ir vairuotojo. Visi turi dėvėti kaukes, išskyrus tuos, kuriems dėl kaukės dėvėjimo gali pablogėti sveikata, arba kurie serga lėtinėmis ligomis ir kaukės dėvėti neįmanoma. Autobuso rankenos, kėdžių atlošai ir kiti dažniausiai liečiami paviršiai turi būti dezinfekuojami kas kartą prieš įlaipinant kitą vežamų mokinių grupę. Mokiniai, važinėjantys maršrutiniais autobusais, privalo laikytis bendrųjų saugos reikalavimų, kaip ir kiti keleiviai.
Neformalusis vaikų švietimas. Neformaliojo vaikų švietimo veiklos galės vykti laikantis vaikų grupių izoliacijos principo. Vaikai nuolatos turi dalyvauti tos pačios grupės veiklose, vengiama skirtingų grupių vaikų kontakto patalpose, kuriose vykdoma veikla. Tėvai ar kiti suaugusieji asmenys, kurie nedalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, uždarose patalpose, kai tarp dalyvių neišlaikomas 2 metrų atstumas, turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Koronoviruso atvejis mokykloje. Jeigu mokyklos vadovas iš mokytojo, kito darbuotojo, mokinio, jo tėvų gaus informaciją apie jam nustatytą COVID-19 ligą (koronoviruso infekciją), apie tai nedelsdamas privalės informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovas privalės bendradarbiauti su centru, kad būtų nustatyti sąlytį turėję asmenys ir jiems taikoma 14 dienų izoliacija.
Jei mokyklos darbuotojui ar mokiniui yra nustatoma COVID-19 liga, mokyklos mokiniams ugdymas toliau tęsiamas nuotoliniu būdu: ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko skiriama sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau kaip 50 procentų – asinchroniniam ugdymui. Bendruosiuose ugdymo planuose taip pat numatyta, kad nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė negali viršyti 2 valandų.
Lankosi regionuose
G. Nausėda trečiadienį Biržuose susitiko su šešių Panevėžio regiono savivaldybių vadovais, švietimo sektoriaus atstovais, lenkėsi Pasvalio specialiojoje „Riešuto“ mokykloje ir Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje.
Panevėžio regione G. Nausėda daugiausia dėmesio skyrė „kokybiškam ankstyvajam ugdymui, kuris privalo kiekvienam Lietuvos vaikui suteikti vienodo starto galimybes“, taip pat aiškinsis, kaip regione įgyvendinamas įtraukusis ugdymas, kaip ruošiamasi užtikrinti kokybišką ugdymą ir švietimą tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos sąlygomis.
Biržuose kelti klausimai ir dėl Europos Sąjungos naujojo finansavimo laikotarpio nacionalinių taisyklių, ES fondų teikiamų galimybių mažinti regioninę atskirtį Lietuvoje, prioritetinių infrastruktūros projektų regiono savivaldybėse, psichologų trūkumo regiono švietimo įstaigose.
