REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybėje pagerbti jau trečius metus iš eilės organizuojamo konkurso „Kitas šimtas" laureatai. Šiemet paramą studijoms geriausiomis pripažintose užsienio aukštosiose mokyklose gaus 35 jaunuoliai.

Vyriausybėje pagerbti jau trečius metus iš eilės organizuojamo konkurso „Kitas šimtas" laureatai. Šiemet paramą studijoms geriausiomis pripažintose užsienio aukštosiose mokyklose gaus 35 jaunuoliai.

REKLAMA

Konkursas „Kitas šimtas“ yra skirtas paremti išvykstančius studijuoti arba jau studijuojančius aukštosiose mokyklose, pagal tarptautinius reitingus patenkančiose tarp 50 geriausiai vertinamų. Šiais metais tokiam tikslui iš valstybės biudžeto buvo skirta 700 tūkst. eurų, o vieną papildomą stipendiją įsteigė ir „Mariaus Jakulio Jason fondas“.

Studentai galėjo pretenduoti į kelių skirtingų rūšių paramas – studijų kainai arba jos daliai padengti (iki 20 670 eurų per metus) arba pragyvenimo išlaidoms (iki 7 488 eurų per metus). Valstybės paramą gavę studentai įsipareigoja po studijų baigimo bent 3 metams grįžti gyventi į Lietuvą. 

Dauguma renkasi studijas prestižiniuose Anglijos universitetuose

Tarp konkurso laureatų – itin platus spektras pasirinktų universitetų ir studijų krypčių.

REKLAMA
REKLAMA

Parama skirta 8 studentams iš Kembridžo universiteto, 4 – iš Oksfordo universiteto, 10 studentų iš Londono universiteto koledžo. Taip pat skirti paskatinimai studijas Kolumbijos universitete, Kalifornijos universitete, Londono menų universitete, Eindhoveno dizaino akademijoje, Londono karališkajame muzikos koledže, Graco muzikos ir teatro universitete, „Trinity Laban“ muzikos ir šokio konservatorijoje, Stokholmo menų universitete, Karališkojoje Hagos konservatorijoje, Amsterdamo menų universitete, Šveicarijos federaliniame technologijos institute, Londono imperatoriškajame koledže, Vienos muzikos ir teatro universitete pasirinkusiems studentams.  

REKLAMA

Vienas iš laureatų, Paulius Rauba, bakalaurą baigė Vilniuje – ISM vadybos ir ekonomikos universitete, tačiau studijas tęsti panoro istoriniame Oksfordo universitete Anglijoje.

Kaip sako vaikinas, tikrasis pasiruošimas stojimams į tokį universitetą yra tai, ką tu veiki gyvenime. Jis pats šiuo metu užima duomenų mokslininko poziciją viename iš Lietuvos bankų bei programavimo mokykloje veda užsiėmimus apie duomenų analitiką.

„Konkurencija labai didelė. Šiemet  mano studijų programoje buvo apytiksliai 25 vietos ir gal 450 stojančiųjų. Jau spėjau susipažinti su kai kuriais žmonėmis, kurie įstojo kartu su manimi – jie dirbę įvairiose pasaulinėse organizacijose, Didžiosios Britanijos parlamente, Europos Centriniame Banke. Ir šie žmonės ateina mokytis kartu su manimi. Tai labai gera vieta tobulėti“, – apie savo pasirinkimą studijuoti socialinių duomenų mokslo magistrą Oksforde pasakoja Paulius.

REKLAMA
REKLAMA

Kita būsima magistrantė, Justė Paškauskaitė, pasirinko visiškai priešingą studijų kryptį – kostiumų dizainą prestižiniame Londono menų universitete.

Prieš tai Prancūzijoje mados dizainą studijavusi mergina teigia, jos pasirinktas universitetas yra puiki vieta tobulėti ją labiausiai dominančioje srityje – tvarios bei ekologiškos mados kūrime.

„Labai tikiuosi ir toliau dirbti su kostiumais, pasiekti kuo daugiau žmonių, jog jie suprastų ekologiškos mados svarbą, drabužio vertę, ilgaamžiškumą. Kiek tolimesnis mano tikslas – grįžus bendradarbiauti su vietiniais amatininkais ir suteikti žmonėms, kurie tikrai išmano savo amatą, galimybę užsidirbti ir iš esmės keisti Lietuvos mados sistemą“, – ateities tikslais dalinasi Justė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvai nori padėti pasitelkdami švietimą ir pedagogiką

Premiją gavusi ir šiais metais Utenos Adolfo Šapokos gimnaziją baigusi Emilė Stuglytė savo ateitį sieja su socialiniais mokslais, o tiksliau – socialinių mokslų bakalauru Londono universiteto koledže. Mergina sako, jau seniai žinojusi, ką ir kur nori studijuoti, todėl ruoštis stojimams esą nebuvo labai sudėtinga.

Paklausta apie tai, ką norėtų veikti po studijų baigimo, Emilė pripažįsta, jog planuoja grįžti į Lietuvą ir save mato tik čia.

„Noriu toliau dirbti Lietuvoje. Tikriausiai bandysiu gilintis į švietimo sistemą ir tai, kaip modernus, jaunas žmogus draugauja bei bendrauja su dabartine šalies švietimo sistema“, – tv3.lt pasakoja mergina.

REKLAMA

Su švietimu susijusiu keliu pasukti planuoja ir dar vienas konkurso „Kitas šimtas" laureatas – iš Kauno kilęs, Viktoras Orestas Vagusevičius. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje fortepijono meno pas pianistą Petrą Geniušą mokęsis vaikinas nuo rudens pradės magistro studijas Vienos muzikos ir scenos menų universitete.

„Muzikantams dažniausiai taip susiklosto gyvenimas, kad tenka maišyti atliekamąją praktiką, koncertus, su pedagogine veikla. Tai turbūt grįžus ne tik, kad teks, bet ir norėsis dirbti pedagoginį darbą ir tuo pačiu vystyti savo karjerą“, – ateities planus atskleidžia Viktoras.

Jis taip pat neslepia džiaugsmo, jog jam pavyko įstoti į visame pasaulyje prestižiniu laikomą menų universitetą.

REKLAMA

„Konkursas norint ten patekti – labai sunkus. Dažniausiai į 5-6 vietas būna 300-400 stojančiųjų. Šiais metais galbūt buvo kiek mažiau, dėl susidariusios situacijos, bet šiaip įstoti tikrai nėra lengva ir aš labai džiaugiuosi, kad man pavyko tai padaryti iš pirmo karto“, – sako vaikinas.

Renkant konkurso laimėtojus paramą administruojančio Valstybinio studijų fondo sudaryta komisija vertino aukštosios mokyklos užimamą vietą tarptautiniuose reitinguose, asmens motyvaciją, rekomendacinius laiškus, gyvenimo aprašymą. Papildomi balai skirti asmenims, atitinkantiems Vyriausybės patvirtintus socialinius kriterijus. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skatinimai po studijų grįžti ir prisidėti prie šalies kūrimo

Premjeras Saulius Skvernelis sveikino Vyriausybės rūmų vidiniame kieme susirinkusius konkurso laureatus. 

„Įsipareigojimas po studijų baigimo 3 metams grįžti ir gyventi Lietuvoje tikrai yra svarus. Tačiau net neabejoju, kad net jeigu po numatyto termino ir atsiras galimybė išvykti kažkur, dirbti ten toliau, tobulinti save profesinėje srityje – tą ir reikia daryti. Pasaulis tampa žymiai globalesnis ir buvimas fiziškai tam tikroje geografinėje vietoje tikrai nepadaro mūsų didesniu lietuviu ar patriotu, negu žmogus, kuris šiuo metu galbūt yra ne čia“, – savo kalboje teigė S. Skvernelis.

REKLAMA

Laureatus sveikino ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Jo teigimu, pirmasis dešimtukas šia programa pasinaudojusių studentų jau baigė studijas ir grįžę toliau sėkmingai vykdo savo tikslus Lietuvoje.

„Turime suprasti, kad visų pirma turime žmonėmis pasitikėti, juos įgalinti, suteikti jiems galimybę savo talentus išvystyti. Bet kur baigę mokslus, realizuodami save, vienaip ar kitaip vistiek tarnausite Lietuvos klestėjimui“, – kalbėjo A. Monkevičius. 

Aukštosios mokyklos, patenkančios tarp 50 viso pasaulio geriausių, remiantis pasauliniu aukštųjų mokyklų reitingu „QS World University Rankings 2021":

  1. Masačusetso technologijos institutas (JAV)
  2. Stanfordo universitetas (JAV)
  3. Harvardo universitetas (JAV)
  4. Oksfordo universitetas (JAV)
  5. Kalifornijos technologijos institutas (JAV)
  6. Šveicarijos federalinis technologijos institutas Ciuriche (Šveicarija)
  7. Kembridžo universitetas (Anglija)
  8. Londono universiteto koledžas (Anglija)
  9. Londono imperatoriškasis koledžas (Anglija)
  10. Čikagos universitetas (JAV)
  11. Nanjango technologijos universitetas (Singapūras)
  12. Singapūro nacionalinis universitetas (Singapūras)
  13. Prinstono universitetas (JAV)
  14. Kornelio universitetas (JAV)
  15. Pensilvanijos universitetas (JAV)
  16. Cinghua universitetas (Kinija)
  17. Jeilio universitetas (JAV)
  18. Kolumbijos universitetas (JAV)
  19. Lozanos politechnikos institutas (Šveicarija)
  20. Edinburgo universitetas (Škotija)
  21. Mičigano universitetas (JAV)
  22. Pekino universitetas (Kinija)
  23. Tokijo universitetas (Japonija)
  24. Džono Hopkinso universitetas (JAV)
  25. Duke universitetas (JAV)
  26. Honkongo universitetas (Honkongas)
  27. Mančesterio universitetas (Anglija)
  28. Kalifornijos universitetas Berklyje (JAV)
  29. Australijos nacionalinis universitetas (Australija)
  30. Toronto universitetas (Kanada)
  31. Šiaurės vakarų universitetas (JAV)
  32. Honkongo mokslo ir technologijos universitetas (Honkongas)
  33. Londono karališkasis koledžas (Anglija)
  34. Kioto universitetas (Japonija)
  35. Makgilio universitetas (Kanada)
  36. Kalifornijos universitetas Los Andžele (JAV)
  37. Seulo nacionalinis universitetas (Pietų Korėja)
  38. Melburno universitetas (Australija)
  39. Niujorko universitetas (JAV)
  40. Fudano universitetas (Kinija)
  41. Korėjos pažangaus mokslo ir technologijos institutas (Pietų Korėja)
  42. Sidnėjaus universitetas (Australija)
  43. Naujojo Pietų Velso universitetas (Australija)
  44. Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla (Anglija)
  45. Kalifornijos universitetas San Diege (JAV)
  46. Honkongo kiniškasis universitetas (Honkongas)
  47. Kvinslando universitetas (Australija)
  48. Karnegio Melono universitetas (JAV)
  49. Bristolio universitetas (Anglija)
  50. Delfto technologijos universitetas (Olandija)

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų