REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Užklupus sunkiai ligai kiekvienam pacientui prireikia pagalbos ne tik medikamentinės. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos dietologės Edita Gavelienė ir Evelina Cikanavičiūtė įvardijo, kokią įtaką onkologinėms ir lėtinėms ligoms turi mitybą ir ką valgyti, kad jų išvengtume.

Užklupus sunkiai ligai kiekvienam pacientui prireikia pagalbos ne tik medikamentinės. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos dietologės Edita Gavelienė ir Evelina Cikanavičiūtė įvardijo, kokią įtaką onkologinėms ir lėtinėms ligoms turi mitybą ir ką valgyti, kad jų išvengtume.

REKLAMA

Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė nurodo, kad Santaros klinikose dirbantys dietologai dažnai konsultuoja onkologinėmis ar lėtinėmis ligomis sergančiais pacientais. Vienas iš dažniausių klausimų, kurie jie užduoda – ko nevalgyti, kad liga atsitrauktų, o kartais pasimetę tarp informacijos gausos pacientai paprasčiausiai beveik nustoja valgyti bijodami sau pakenkti.

„Yra daug informacijos apie tai, ką reikėtų ar ko nereikėtų valgyti sergant onkologine liga, todėl kartais ligoniai būna taip įsibaiminę, kad valgo apskritai nustoja valgyti arba valgo labai siaurą maisto produktų sąrašą. Žinoma, kad tai, ką mes valgome tikrai yra susiję tiek su susirgimais onkologinėmis ligomis, tiek lėtinėmis, nuo kurių visgi miršta daugiau žmonių“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA

Gydytoja priduria, kad stebuklingo sąrašo, kuriame būtų išvardinti produktai padėsiantys apsisaugoti nuo vėžio, nėra. Lygiai taip pat – nėra ir sąrašo su maisto produktais, kurie jį išgydytų.

REKLAMA

„Kartais atrodo, kad per daug laurų atiduodame maistui ir ką mes valgome nei derėtų. Todėl sąrašo, kuris išgydytų nuo onkologinės ligos nėra. Yra tik maistas, kuris palankus sveikatai ir turėtų užimti  didesnę raciono dalį, o yra ir nepalankus sveikatai maistas, kuris turėtų užimti mažesnę dalį kasdieniame racione, taip vadinamas – malonumo maistas“, – nurodo E. Cikanavičiūtė.

Ji priduria, kad perteklinis cukraus vartojimas yra siejamas su lėtinių ligų rizika, tačiau sąsajos su onkologinėmis ligomis nėra įrodytas.

„Onkologinės ligos labiau siejamos su nekokybiška ir sveikatai nepalankia dieta ir per mažu sveikatai palankaus maisto suvartojimu“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA

Žmonės per mažai dėmesio skiria maistui

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė priduria, kad šiuolaikinėje visuomenėje požiūris į maistą yra iškreiptas, nes žmonės pirmiau ieško produktų, kurių valgyti negalima, o nekreipia į tai, kad jų lėkštėse nugultų pilnavertiškas maistas.

„Žmonės ieško draustinų maisto produktų, ko jie negali valgyti, ir visiškai nekreipia dėmesio į tai, ką jie galiausiai susideda į lėkštes. Pavyzdžiui, klausia „kodėl pas jus parašyta, kad galima tik 3-4 kiaušinius per savaitę suvalgyti“. Kažkodėl žmonėms atrodo, kad jeigu suvalgys daugiau, tai jie pakenks sau tuo vienu papildomu kiaušiniu. Taip nėra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš tiesų visi mitybos specialistai bando išaiškinti sveikos mitybos piramidės dėlionę taip, kad žmogui būtų pasakyti kiekiai nebūtų tam, kad jis bijotų jį viršyti, bet todėl, kad jo maistas būtų kuo įvairesnis ir spalvotesnis“, – nurodo E. Gavelienė.

Vis dėlto yra maisto produktų, kurie koreguoja mūsų apetitą. Pavyzdžiui, saldainiai – jie nėra būtinas produktas mūsų organizmui, o kai kuriose situacijose gali net pakenkti. Tarkime, jeigu vaikas yra nevalgus ir prieš pietus jam duosite saldainį – jis ir liks nevalgus, nes saldainis patenkins jo sotumo jausmą, tačiau jis negaus reikalingų maistinių medžiagų.

Badavimas ir detoksikacija – organizmo priešai

E. Gavelienė sako, kad žmonės lengviau tiki įvairiomis dietomis ir nurodymais, ko nevalgyti, nei tuo, kad svarbu tai, jog per dieną iš maisto gautų visų organizmui reikiamų medžiagų.

REKLAMA

Žmonės dažnai pasimauna ant įvairių vadinamų sveikos mitybos dietų. Aš per savo karjerą mačiau visko: buvo maitinimasis pagal kraujo grupes, buvo maisto derinimo idėjos, buvo Alos Pugačiovos dieta, buvo japonų dieta ir taip toliau. Visada būdavo įdomu, kokia bus kita banga.

Dabar yra populiarus protarpinis badavimas ir ketogeninė dieta, tačiau ir tai praeis. Sveikas žmogus turėtų galvoti ne ko nevalgyti, o kaip per dieną suvalgyti vaisių, daržovių, kruopų ar po gabalėlį mėsos ir žuvies. Man sunkiausiu pacientus įtikinti, kad valgymas yra svarbi gyvenimo dalis. Juk atrodo, be maisto negalėtume gyventi, tačiau žmogų labai sunku įtikinti, kad yra svarbu, ką dėti į savo lėkštę“, – nurodo ji.

REKLAMA

Gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė priduria, kad žmonės yra linkę badauti ir savo ligas gydyti šiuo būdu, tačiau pabrėžia, kad badavimas yra labai senas gydymo būdas, kuris buvo taikomas tada, kai nebuvo kitų būdų, kaip gydyti sunkias ligas.

„Kalbant apie onkologinius pacientus badavimas nėra vienas iš gydymo būdų bent šiuolaikinėje mokslu pagrįstoje medicinoje. Jeigu pacientas nusprendžia pabadauti savarankiškai bent trumpam, jis turi suprasti, kad jis rizikuoja, jog jo mityba bus nepakankama. Mes kaip tik galime prieštaraujame badavimui, nes tai yra papildoma rizika ligoniui. Be to, badavimas vėžinių ląstelių neužmuš“, – sako ji.

Dar vienas mitas, kuriuo lengvai patiki ne tik sergantys onkologinėmis ar lėtinėmis ligomis – detokcikacija. Gydytojos nurodo, kad žmogui neveltui yra duota oda, inkstai, plaučiai, todėl nereikėtų bandyti būti gudresniems už savo tobulai sukurtą organizmą.

„Gerkite vandenį, pakankamai vaisių ir daržovių, o organizmas išsivalys pats“, – sako E. Cikanavičiūtė, o gydytoja E. Gavelienė juokaudama priduria, kad valyti reikėtų batus, o ne organizmą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų