Agentūros žurnalistų parengtame straipsnyje rašoma, kad Lietuvos vyriausybės tvirtos prodemokratinės pozicijos šaknys glūdi dešimtmečius trukusiame priešinimesi sovietinei kontrolei.
AP primena, kad Lietuvos priėmė Baltarusijos opozicijos kandidatę prezidento rinkimuose Sviatlaną Cichanouskają ir nusprendė palengvinti baltarusių atvykimą humanitariniais tikslais.
Publikacijoje taip pat minimas prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su baltarusių pilietiniais aktyvistais ir Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorių pareiškimas, smerkiantis smurtą prieš žurnalistus ir siūlantis pagalbą nepriklausomai žiniasklaidai.
Straipsnio autorių teigimu, Lenkijos balsas ES lygiu susilpnėjo dėl nuostatos, jog pačios Lenkijos vyriausybė silpnina demokratijos standartus, leisdama įstatymus, suteikiančius valdančiajai partijai didesnę įtaką teismų sistemai, taip pat vartodama prieš LGBT nukreiptą retoriką.
Anksčiau Lenkija tvirtai pasisakė už demokratiją Sakartvele ir Ukrainoje, bet pastarosiomis dienomis lenkų apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad Lietuva perima vadovaujamą vaidmenį ES lygiu, kadaise turėtą Varšuvos.
„Lietuva perėmė Lenkijos vietą ES Rytų politikoje“, – ketvirtadienį skelbė liberalios pakraipos dienraščio „Gazeta Wyborcza“, griežtai kritikuojančio Lenkijos dešiniąją vyriausybę, antraštė.
Šiame straipsnyje žurnalistas Pawelas Wronskis (Pavelas Vronskis) argumentuoja, kad Lenkija atsisakė aktyvios diplomatijos Rytų Europoje, turinčios skleisti demokratiją.
„Lietuva yra šalis, kuri atidžiau klausėsi Baltarusijos ir siūlo aktyvesnę, darnesnę ir nuoseklesnę politiką savo pietinės kaimynės atžvilgiu“, – rašo jis.
