REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos institucijos yra pasiruošusios reaguoti į galimą įtampą pasienyje su Baltarusija, o galimiems pabėgėliams ruošiamos patalpos, kur jie galėtų izoliuotis pagal koronaviruso apsaugos reikalavimus.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos institucijos yra pasiruošusios reaguoti į galimą įtampą pasienyje su Baltarusija, o galimiems pabėgėliams ruošiamos patalpos, kur jie galėtų izoliuotis pagal koronaviruso apsaugos reikalavimus.

REKLAMA

Tai jis sakė komentuodamas Vyriausybės sprendimą sušvelninti sienos kirtimo sąlygas ir leisti į šalį atvykti baltarusiams humanitariniais tikslais.  

„Šiandien Vyriausybėje buvo svarstoma pirmiausia mūsų sienų saugumo užtikrinimo klausimas, jeigu situacija Baltarusijoje destabilizuotųsi ir atsirastų žmonių, kurie bandytų į šalį patekti dėl humanitarinių sumetimų – pabėgėliai, politinio prieglobsčio prašytojai, tai šiandieninė formuluotė neleidžia tokiems žmonėms patekti į Lietuvos teritoriją. Dėl to Vyriausybėje atsirado ta formuluotė“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė premjeras.

„Bet kokiu atveju, mūsų valstybės sienos apsaugos tarnyba ar kitos institucijos yra pasiruošusios reaguoti ryžtingai, greitai ir adekvačiai į galimas įtampas prie sienos, kad būtų užtikrintas mūsų valstybės sienų saugumas“, – pridūrė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak S. Skvernelio, yra numatytas mechanizmas, kaip būtų elgiamasi su politinio prieglobsčio pasiprašiusiais baltarusiais, taip pat ir kur jie turėtų izoliuotis dėl koronaviruso grėsmės.

REKLAMA

„Be tos politinės politinės įtampos Baltarusijos Respublikoje mes turime tikrai labai blogą situaciją su COVID-19 tenai, tai dėl to tokie sprendimai buvo priimti“, – sakė premjeras.

Vyriausybė trečiadienį leido į Lietuvą netrukdomai atvykti užsienio studentams, investuotojams, taip pat baltarusiams, siekiantiems patekti į šalį „ypatingais humanitariniais tikslais“.

Šioms asmenų grupėms nebus taikomi įprastiniai Lietuvos draudimai, įvesti dėl siekio suvaldyti koronaviruso pandemiją.

Kaip Vyriausybės posėdyje informavo vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, išimtis dėl baltarusių pasiūlyta „dėl besivystančios situacijos kaimyninėje Baltarusijoje“. 

REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, vidaus reikalų ministro teikimu“, – sakė ji. 

Pagal Lietuvoje nustatytą tvarką prieglobstis gali būti dviejų formų – tai pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kurio valstybėje gresia persekiojimas dėl jo rasės, tautybės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuriam negresia persekiojimas dėl nurodytų priežasčių, tačiau gresia kankinimai, mirties bausmė arba pavojus laisvei, sveikatai ar gyvybei dėl vykstančio karo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Baltarusijos valdžiai pirmadienį paskelbus, kad prezidentas Aliaksandras Lukašenka rinkimuose surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje trečią parą vyksta protestai, kuriuos griežtai malšina jėgos struktūros. Per demonstracijas žuvo vienas žmogus, dešimtys buvo sužeisti.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje leidimą gyventi šiuo metu turi per 21,1 tūkst. Baltarusijos piliečių, penkiems iš jų suteiktas prieglobstis. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva prieglobstį suteikė iš viso 55 Baltarusijos piliečiams. 

Kaip BNS trečiadienį informavo Migracijos departamentas, rugpjūtį prieglobsčio Lietuvoje dar nepasiprašė ne vienas Baltarusijos pilietis.

REKLAMA

Nesulaukus ES palaikymo, Lietuva siektų sankcijų Baltarusijai su kaimynėmis 

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad neradus bendro Europos Sąjungos sprendimo įvesti sankcijas už rinkimų klastojimą ir smurtą atsakingiems Baltarusijos pareigūnams, Lietuva siektų nacionalinių sankcijų regiono valstybėse.

Anot jo, Lietuvos interesas yra „stiprinti pilietinę visuomenę“ Baltarusijoje, tačiau ne mažiau svarbu yra ir užtikrinti jos suverenumą ir nepriklausomybę nuo Rusijos, kad Lietuva savo pašonėje turėtų „ne Rusijos Federacijos subjektą, guberniją, o savarankišką, suverenią nepriklausomą valstybę“.

„Dėl to manau, kad sankcijos turėtų būti Europos Sąjungos sprendimas ir jos turėtų būti nukreiptos į tuos asmenis, kurie pamynė demokratiją, davė įsakymus naudoti smurtą, kurie smurtavo prieš taikius gyventojus, nesilaikė demokratijos ir žmogaus teisių“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.

REKLAMA

„Jei sankcijos nebus europiniu mastu įvestos, galbūt mes galėtumėme kalbėti apie, galbūt, net ir tam tikros grupės valstybių, sąjungininkų, kurie esame arčiausiai, tam tikrų nacionalinių ribojimų įvedimą. Manyčiau, kad šioje vietoje labai solidariai galėtų prisijungti ne tik išvardintos valstybės (Lenkija, Ukraina – BNS), bet ir turime savo kaimynes, su kuriomis pagrindiniais užsienio politikos klausimais sutinkame, tai yra Latvija ir Estija“, – sakė jis. 

S. Skvernelis sakė, kad kol kas pirminė Europos valstybių reakcija į įvykius Baltarusijoje nuvilia. 

„Tikrai, ta pirminė reakcija iš Europos sostinių yra nuvilianti, švelniai tariant, artimiausi kaimynai, kaip visada, sureaguojame pirmiausiai, galbūt, mums yra skaudžiausia. Manau, kad Lietuvos interesas yra, kad kuo greičiau baigtųsi smurtas Baltarusijoje, kraujo praliejimas, kad būtų grįžtama prie kiek įmanoma demokratinių procesų šalyje“, –  kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai lojalūs režimo pareigūnai pirmadienį paskelbė, esą jis rinkimuose surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Opozicija teigia, kad rezultatai buvo suklastoti, šalyje tris naktis vyko protesto akcijos. Opozicijos kandidatė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja antradienį iš Baltarusijos atvyko į Lietuvą.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų