REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

COVID-19 pandemijos pradžios metu vieni iš priešakinėse kovos su virusu linijose atsidūrusių žmonių buvo greitosios pagalbos medikai. Nors šiandien jų darbas jau daug ramesnis, specialistai tikina, kad sukaupė neįkainojamos patirties, kuri galėtų pasitarnauti ir ateityje organizuojant visos sveikatos sistemos darbą. 

COVID-19 pandemijos pradžios metu vieni iš priešakinėse kovos su virusu linijose atsidūrusių žmonių buvo greitosios pagalbos medikai. Nors šiandien jų darbas jau daug ramesnis, specialistai tikina, kad sukaupė neįkainojamos patirties, kuri galėtų pasitarnauti ir ateityje organizuojant visos sveikatos sistemos darbą. 

REKLAMA

Nors ir pasibaigus karantinui nesiliauja pacientų skundai apie sunkiai gaunamas sveikatos paslaugas, į ligoninę nevežančius GMP medikus, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMP) direktorius, GMP asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Mikelionis tikina, kad nors pradžioje ir buvę įtemptų situacijų, šiandien viskas po truputį stojasi į savo vėžes.

„Jei pačioje karantino pradžioje buvo ir atitinkami kreipimaisi į visuomenę, net kiek keitėme darbo tvarką ramiau reaguodami ir nevykdami į visus iš eilės kvietimus, tai dabar viskas po truputį grįžta į savo vėžes“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovo teigimu, kvietimų skaičius dabar nėra labai didelis, jis atitinka vidurkį. Vis dėlto nėra aišku, kaip toliau klostytis dabartinė situacija.

REKLAMA

„Labai norisi tikėtis, kad COVID-19 atvejų skaičius nedidės. Nes kiekvienas kvietimas pas įtariamąjį, kuris gali sirgti koronavirusu, užima labai daug laiko – reikia kiekvieną kartą apsirengti visą saugą, pradedant kombinezonu, baigiant respiratoriais. 

Tai užima daug darbo ir brigadų darbas kituose baruose gali kiek nukentėti. Bet kol kas negaliu sakyti, kad turėtume ypatingą padidėjimą“, – kalbėjo GMP stoties vadovas.

Svarsto, kaip palengvinti pacientų dalią

N. Mikelionis tikino, kad su kažkokiomis konfliktinėmis situacijomis šiuo laikotarpiu nėra susiduriama. Kartu jis vylėsi, kad sukaupta patirtis leis apskritai palengvinti pacientų registravimosi pas gydytojus sistemą.

REKLAMA
REKLAMA

„Kadangi mūsų įstaigos pagrindu veikia Karštoji koronaviruso linija 1808, per tą laikotarpį sukaupėme milžinišką patirtį ir kartu turime ir savo įsivaizdavimą ateičiai. 

Žmonės šiuo numeriu skambina įvairiausiais klausimais ir turime planus ar drąsias svajones, kad numeris 1808 liktų galimybe žmonėms ne tik užsiregistruoti dėl Covid-19 tyrimo, bet apskritai būtų kaip vartai į sveikatos sistemą.

Norėtume, kad čia būtų galima pakonsultuoti, nukreipti gydytojo konsultacijai, jei reikia, nukreipti į GMP dispečerinę ir išvažiuoti skubėti padėti. Šioje vietoje tikrai matome, kaip būtų galima pagerinti ir palengvinti žmonių patekimą pas gydytojus, kad nereikėtų skambinėti į kiekvieną registratūrą, o būtų vienas centras, kuris atliktų šią funkciją“, – sakė N. Mikelionis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gelbėja dėkinga finansavimo sistema

Savivaldybėms skundžiantis negaunant kompensacijų už Covid-19 metu patirtas išlaidas, GMP stoties vadovas džiaugėsi, kad jo vadovaujamos įstaigos finansavimo sistema šiuo atveju yra dėkingesnė.

„Mums yra paprasčiau, kadangi viena paslauga yra apmokama vienu tipu pagal gyventojų skaičių. Tai mes to paslaugų sumažėjimo ir nepajutome, skirtingai nei stacionarinės gydymo įstaigos, kur yra apmokama už paslaugą. 

Aišku, norėtųsi, kad būtų greičiau kompensuojama už tai, ką išmokėjome kaip darbo didesnį užmokestį už darbą ekstremaliomis sąlygomis. Kita vertus, pavyko susidėlioti srautus, neseniai už gegužės mėnesį gavome pinigus“, – pasakojo jis.

REKLAMA

Tik atrodo, kad laukia ilgai

Nors vis pasigirsta tautiečių skundai, kad greitoji medicinos pagalba iš tiesų atvyko ne taip greitai ir teko laukti valandą ar daugiau, N. Mikelionio teigimu, tai daugiau susiję su psichologiniais dalykais.

„Žmogui laukimo minutės gerokai išilgėja. Tai yra psichologinis fenomenas, kai sekundės eina kaip minutės, o minutės – kaip valandos. 

Todėl kartais žmonėms atrodo, kad jie labai ilgai laukia, tačiau kai pasižiūri į duomenų bazėje esančius skaičius, matome, kad spėjame į numatytas 15 minučių. 

Be abejo, nesakau, kad nėra stengiamasi atvykti dar greičiau, ypač kai yra grėsmė gyvybei, žmogus yra be sąmonės, gaivinamas, nelaimė nutikusi viešoje vietoje“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

Numatytos kategorijos

N. Mikelionis priminė, kad yra griežtai numatyta, per kiek laiko greitoji turinti atvykti.

„Visų pirma reiktų paminėti tai, kad yra kelių kategorijų iškvietimai. Pirmoji – tai skubi kategorija, kai siekiama, kad mieste greitoji medicinos pagalba atvyktų per 15, o kaimo teritorijose – iki 25 minučių.

Antra kategorija (neskubi) – tai atidėti kvietimai, kada galima važiuoti ilgiau, kai žmogaus negalavimai nekelia didelio pavojaus sveikatai ir gyvybei. Tokiu atveju greitoji pagalba turi atvažiuoti iki valandos“ – aiškino N. Mikelionis.

Jo teigimu, be abejo, sudėtingiausia yra „pataikyti“ į vadinamosios pirmosios kategorijos iškvietimus, todėl ir teisės aktuose yra nurodyta, kad tokius skambučius siekiama aptarnauti iki 15 min.

„Tačiau dėl to labai stengiamės. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad Kaune apie 90 proc. skubios kategorijos kvietimų yra aptarnaujami iki 15 minučių“, – džiaugėsi jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų