Vilnietė Agnė portalui tv3.lt pasakojo, kad nuomai buto ieško jau keletą mėnesių. Iš pradžių mergina bandė išvengti tarpininkavimo mokesčio.
„Ėjau apžiūrėti tik tuos butus, kurie buvo nuomojami be tarpininkų, tačiau tokių radau labai mažai. Tad galiausiai ėmiau skaityti visus mane dominančių butų skelbimus. Beveik visuose buvo nurodyta, kad jeigu butas man tiks turėsiu mokėti tarpininkavimo mokestį, kuris siekia 150 – 180 eurų.
Tačiau aš nesuprantu, už ką turiu mokėti šį mokestį. Brokeris man nepadeda susirasti buto, juk pati skaitau skelbimus, skambinu ir tariuosi dėl apžiūrų. Tačiau turiu už tai susimokėti ir panašu, kad kitos išeities neturiu. Juk jeigu atsisakysiu mokėti mokestį, tada buto man brokeris neišnuomos. Nes atsiras tokių klientų, kurie sumokės tarpininkavimo mokestį“, – skundėsi Agnė.
Merginos teigimu, būtent dėl šios priežasties ji ir neskuba išsinuomoti buto.
„Vis dar tikiuosi rasti butą nuomai be tarpininkų, o jeigu teks susimokėti mokestį, norėčiau tame bute gyventi keletą metų, kad greitai vėl netektų ieškoti buto ir vėl iš naujo mokėti to mokesčio“, – sakė Agnė.
Kita portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Vilma pardavinėja savo butą.
„Iš pat pradžių buvau nusprendusi, kad naudosiuosi brokerio paslaugomis. Buto pardavimo reikalai užima daug laiko, tad labai patogu, kai jais rūpinasi specialistas.
Brokeris ieško pirkėjų, su jais bendrauja. Paskui su kiekvienu potencialiu pirkėju susitinka ir aprodo jiems butą. Dar brokeris rūpinasi buto nuotraukomis. Visos šios jo paslaugos man atsieis 3 proc. nuo pardavimo sumos“, – pasakoja moteris.
Mokėti turėtų paslaugos gavėjas
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) prezidentas Audrius Gudanavičius teigimu, antroji skaitytojos istorija puikiai iliustruoja, kad už paslaugą brokeriui turi mokėti paslaugos gavėjas.
„Jeigu žmogus samdo brokerį, kad jis išnuomotų ar parduotų jo butą, tai jis ir turi mokėti. Tačiau dažniausiai nutinka priešingai – dažnai prašoma, kad nuomininkas susimokėtų tarpininkavimo mokestį. Tačiau ši praktika populiaresnė NT nuomos, o ne pardavimo rinkoje.
Žinoma, žmonės nėra patenkinti tuo mokesčiu, tačiau brokerių veiklos niekas nereglamentuoja, todėl nėra kam pasiskųsti. Viskas gula ant brokerio sąžinės ir nuomininko gebėjimo priešintis ydingai praktikai“, – aiškina specialistas.
Anot A. Gudanavičiaus, tik pats nuomininkas pasirenka – pasiduoti ar nepasiduoti brokerio „reketui“.
„Tokia tarpininkavimo mokesčių praktika tęsis tol, kol žmonės mokės tą mokestį. Labai daug besipiktinančių šia praktika, tačiau juk tie patys žmonės ir susimoka mokestį už paslaugą, kurios net neprašė.
Be to, ir valdžia turėtų atkreipti dėmesį ir reglamentuoti brokerių veiklą. Tada viskas būtų kur kas aiškiau, taip pat nuomininkai būtų ginami įstatymo“, – komentuoja specialistas.
Bėdų kyla tik nuomos rinkoje
NT brokeris Paulius Banevičius, taip pat tvirtina, kad mokėti privalo tik paslaugos gavėjas. Šiuo atveju tas žmogus, kuris nori išnuomoti butą.
„Kitokios schemos yra ydingos. Juk brokeris turėtų padėti žmonėms, tačiau, kai jis ima prašyti tarpininkavimo mokesčio, jis tampa kliūtimi. Žmogus nebenori tokio buto, ieško būdų, kaip apeiti tą mokestį“, – teigia specialistas.
Tačiau, pasak P. Banevičiaus, šią praktiką labai sunkiai einasi išgyvendinti, nes daliai žmonių tarpininkavimo mokestis neatrodo didelis.
„Taip pat nuomininkai, nors ir pyksta, bet susimoka mokestį, nes jiems patinka butas ir jie nenori ar neturi laiko ieškoti kito. Viskas priklauso tik nuo žmonių, jeigu jie atsisakys mokėti tarpininkavimo mokestį, tokia praktika dings.
O tikrai geri ir žinomi brokeriai nevykdo tokios mokesčio praktikos. Tačiau dauguma jų dirba NT pardavimo, bet ne nuomos rinkoje.
Paslaugos turi būti apibrėžtos sutartimi
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba komentuodama šią situaciją aiškina, kad bet kokios paslaugos turi būti apibrėžtos sutartimi.
O prieš ją sudarant paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamomis paslaugomis. Turi būti nurodytos paslaugų sąlygos, kainos, paslaugų teikimo terminai ir kita vartotojui svarbi informacija.
Jei vartotojas yra aiškiai informuojamas apie paslaugų teikimo sąlygas ir kainą, vartotojas turi teisę pats pasirinkti, ar pageidauja pasinaudoti siūlomomis paslaugomis.
Tuo atveju, jei paslaugos vartotojui suteiktos netinkamai, suteikta neišsami informacija apie paslaugų teikimo sąlygas ir kainą, ar vartotojo interesai buvo kitaip pažeisti, jis pirmiausia privalo raštu kreiptis į verslininką ir nurodyti savo reikalavimą.
Šis privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su jo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti jam išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. O vartotojas, nesutikdamas su gautu atsakymu, turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
