REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus universiteto mokslininkai bara valdžią dėl alkoholio vartojimo. Esą nors vienam gyventojui tenkantis išgeriamų litrų kiekis kasmet šalyje traukiasi, geriančiųjų bėdos Lietuvoje neišnyko. Anot naujausių tyrimų, Lietuvoje vis daugiau gyventojų geria darbe. Daugėja ir dažnai girtaujančių jaunų žmonių. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis atkerta, kad šie mokslininkų tyrimai glaudžiai susiję su verslu, kuriam tokia griežta alkoholio kontrolė nepatinka.

Vilniaus universiteto mokslininkai bara valdžią dėl alkoholio vartojimo. Esą nors vienam gyventojui tenkantis išgeriamų litrų kiekis kasmet šalyje traukiasi, geriančiųjų bėdos Lietuvoje neišnyko. Anot naujausių tyrimų, Lietuvoje vis daugiau gyventojų geria darbe. Daugėja ir dažnai girtaujančių jaunų žmonių. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis atkerta, kad šie mokslininkų tyrimai glaudžiai susiję su verslu, kuriam tokia griežta alkoholio kontrolė nepatinka.

REKLAMA

Kiek anksčiau skelbta istorija, kai tikrinant statybininkų blaivumą, vienas vyras įpūtė daugiau nei dvi, kitas daugiau nei tris promiles. Anot naujausią alkoholio vartojimo tyrimą atlikusių Vilniaus universiteto mokslininkų, tokių geriančiųjų darbe daugėja. Tai parodė naujausios apklausos.

„Grupėje atsirado daugiau, kurie atsakė, kad pradeda gerti darbe. Anksčiau nuo 2016-ųjų metų kiek pamenu, tai ten būdavo apie nulį tie atsakymai. O po to buvo du procentai. Dabar jau apie 13-a procentų“, – sako Vilniaus universiteto tyrėja dr. Aušrytė Rastenienė.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus universitetas Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu alkoholio vartojimą stebi ketverius metus. Šiemet mokslininkai patvirtina anksčiau skelbtus statistikos departamento skelbtas tendencijas –  Lietuvoje gyventojai kasmet alkoholio vartoja mažiau. Pernai vienas 15-os metų ir vyresnis šalies gyventojas išgėrė 11,1 litro grynojo alkoholio, arba beveik 28-i litrus degtinės.

REKLAMA

„Taip, tiesa, mažėja. Mažėja alkoholio suvartojimas kiekvienais metais“, – pasakoja Vilniaus universiteto tyrėja dr. Vita Karpuškienė.

Tačiau pozityvias įžvalgas užgožia prastesnės tendencijos. Pagal atsakymus, mokslininkai gyventojus išskirstė į 4-ias grupes. Iš viso alkoholio nevartoja trečdalis apklaustųjų, progomis geria pusė, reguliariai vienas iš 14-os gyventojų, o girtauja, tai yra per savaitę išgeria mažiausiai puslitrį degtinės kas dvidešimtas apklaustasis.

Girtauja vis jaunesni

Panašios proporcijos, anot tyrėjų, laikosi daugybę metų. Esą nuo 2016-ųjų šiek tiek padaugėjo geriančių progomis. Tačiau labiausiai tyrėjus neramina, tai, kad girtaujančiųjų grupėje daugėja jaunų žmonių.

REKLAMA
REKLAMA

2016-aisiais tik kas dešimtas girtaujantis buvo jaunesnis nei 30-ies, o 2019-ais tokių jau du kartus daugiau.

„Tas momentas, kad atsirado girtaujančiųjų grupėje daugiau jaunų žmonių yra vienas iš liūdnesnių faktų, kuriuos truputį sunku suderinti ir su alkoholio pardavimu, ribojimu amžiaus“, – teigia dr. V. Karpuškienė

Tyrėjai, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje slūgsta dalies gyventojų įtūžis dėl sugriežtintos alkoholio kontrolės. Esą žmonės priprato ir prie pasikeitusio prekybos laiko, ir prie kitų valstiečių inicijuotų draudimų. Tiesa, su tuo sutinka ne visi kalbinti pirkėjai:

„Kažkas kas piktybiškai mėgsta pavartoti alkoholį, galbūt taip, bet aš neturiu jokių problemų. Man kartais norėtųsi po darbo šalto alaus atsigerti. Tai kartais sudaro nepatogumų.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kas liečia draudimą nuo 20-imt metų. Tai čia buvo labai smarkiai pažeminti kariai, kurie gali mirti, psichiškai subrendę, o kažkodėl alkoholis iškrypimas gaunasi.“

„Su laiko apribojimu su viskuo. Prie jų priprasti neįmanoma, kai yra nepatogumo. Būtų patogesni, tai žmonės pamirštų ir lengviau priprastų.“

Tyrėjai: žmones pykdo alkoholio kainos

Tyrėjai daugiausia kritikos strėlių žeria akcizų politikai. Esą Lietuvoje labiausiai žmones pykdo būtent aukštesnės alkoholio kainos. Vilniaus universiteto mokslininkai įsitikinę, kad šį mokestį valdžia kontroliuoja netinkamai.

„Mūsų kaimyninės šalys taiko mažesnius akcizus, atitinkamai mums patiems turėti didesnius akcizus negu kad turi kaimynai, nėra labai geras dalykas“, – kalbėjo Vilniaus universiteto tyrėjas dr. Algirdas Bartkus.

REKLAMA

Ir priduria, kad saikingai vartojantys gyventojai neturi kentėti.

„Tai, kad keletas asmenų turi problemų su alkoholiu neturi būti priežastimi, neturi materializuoti į tai, kad likę gyventojai, kurie neturi jokių problemų su alkoholiu mokėtų didesnius akcizus“, – sako dr. A. Bartkus.

Apribojimų erą Lietuvoje atidariusių valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis aiškina, kad tyrimais, kuriuos užsako verslo organizacijos pasitikėti negalima.

„Tai yra publikacija, kuri yra užsakyta tų žmonių, verslo grupių, kurios suinteresuotos alkoholio prekyba, alkoholio draudimų atšaukimu, nes yra absurdiška šnekėti, kad niekas neveikia“, – pasakoja Seimo narys Ramūnas Karbauskis.

REKLAMA

R. Karbauskiui puola antrinti ir finansų bei sveikatos apsaugos ministerijų vadovybės.

„1100 buvo žmonių apklausta. Tai nėra globalus tyrimas. Tai dabar daryti kažkokias labai rimtas išvada nereikėtų, bet iš tų apklaustųjų, jeigu pakanka tokio žmonių skaičiaus. Tai rodo, kad daugiau dėmesio reikia kreipti į jaunimo problemas“, – teigia viceministras Algirdas Šešelgis.

„Mokslininkai nesiginčys, kad alkoholio vartojimo problema tikrai yra, siūlymas taip mažinti akcizus ir tokiu būdu smarkiai visoms amžiaus grupėms padidinti prieinamumą, nemanau, kad tai išmintinga“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

Vilniaus universitetui apklausas atliko viešosios nuomonės tyrimo bendrovė „Baltijos tyrimai”, ji apklausė 1104-is žmones.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų