REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Koronavirusui pasiekus mūsų šalį buvo paskelbtas karantinas, daugelis verslų sustabdė veiklą, o nemaža dalis darbuotojų neteko darbo. Tačiau panašu, kad bent jau darbo rinkoje krizė baigėsi. Tiesa, „Sodra“ perspėja, kad džiaugtis dėl to dar anksti.

Koronavirusui pasiekus mūsų šalį buvo paskelbtas karantinas, daugelis verslų sustabdė veiklą, o nemaža dalis darbuotojų neteko darbo. Tačiau panašu, kad bent jau darbo rinkoje krizė baigėsi. Tiesa, „Sodra“ perspėja, kad džiaugtis dėl to dar anksti.

REKLAMA

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame svarsto, kad realius nedarbo rodiklius iškraipo naujos išmokos.

„Lietuva yra turbūt pirmoji valstybė Europoje, kur ne tik gyventojų vartojimas, bet ir darbuotojų skaičius jau grįžo į prieš krizę buvusį lygį.

Bet pala pala, ką tu čia pezi, juk Užimtumo tarnyba skelbia, kad kovo pradžioje buvo 160 tūkst. bedarbių, o dabar užsiregistravę net 218 tūkst. bedarbių!“ – rašo ekonomistas ir čia pat cituoja „Sodros“ duomenis.

Esą pagal juos, nuo šių metų kovo 1 d. iki birželio 1 d. Lietuvoje samdomų darbuotojų sumažėjo 26 tūkstančiais.

Tačiau nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. samdomų darbuotojų skaičius padidėjo 26,5 tūkstančiais.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai kaip čia yra? Darbuotojų samdoma vis daugiau, o nedarbo lygis didėja? Elementaru, Vatsonai. Registruotas nedarbas jau buvo sustojęs augti dar gegužės pradžioje, bet birželio viduryje staiga vėl atsirado didžiulis naujų bedarbių srautas. 

REKLAMA

Turbūt ne sutapimas, kad būtent birželio viduryje atsirado nauja socialinė išmoka – užsiregistravę Užimtumo tarnyboje gauna laikiną „darbo paieškos“ išmoką, siekiančią 200 eurų. Registruotas nedarbo lygis šiuo metu labiau rodo ne kiek yra negalinčių rasti darbo, o kiek yra norinčių gauti papildomas socialines išmokas“, – rašo N. Mačiulis.

Tačiau „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis įspėja, kad džiaugti išaugusiu darbuotojų skaičiumi dar anksti.

„Nors kovo – gegužės mėnesiais darbuotojų priėmimų ir atleidimų balansas buvo neigiamas, šis santykis reikšmingai mažėjo. Jeigu balandį buvo atleista 14 tūkst. daugiau darbuotojų nei priimta, tai gegužę buvo atleista 1,4 tūkst. daugiau darbuotojų nei priimta, o vyrų netgi 200 darbuotojų daugiau priimta nei atleista. 

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, birželio ir liepos mėnesio priėmimų ir atleidimų balanso rodikliai yra labai preliminarūs, ir gali reikšmingai keistis, kai darbdaviai pateiks ar patikslins duomenis apie apdraustuosius“, – situaciją komentavo S. Jarmalis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iki liepos 15 d. buvo gauta daugiau kaip 130 tūkst. prašymų skirti darbo paieškos išmoką. Ji yra paskirta beveik 79 tūkst. gyventojų.

Nedarbą vasarą augina ne tik ekonomikos nuosmukis

Lietuvoje kelis mėnesius fiksuojamas nedarbo lygio augimą lemia ne vien pandemijos ir karantino ekonominės sąlygos. Kaip tvirtina Užimtumo tarnybos specialistai, jis priklauso dar nuo kelių specifinių rodiklių. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visai šalies darbo rinkai būdingas sezoniškumas – kiekvienais metais registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams. Taip pat – metų pradžioje išaugus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus skaičiui. 

Šiais metais nuo kovo 16 d. Vyriausybei paskelbus ir tęsiant karantiną, susiklostė išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos šalies ekonomikoje, todėl tai turi įtakos darbo rinkai – mažėjo laisvų darbo vietų ir daugiau buvo registruojama darbo neturinčių asmenų. Įsidarbinti sunkiau tapo įvairaus amžiaus žmonėms – ir jaunimui, ir vyresniems nei 50+ asmenims. Karantino laikotarpiu registruoto nedarbo rodiklis padidėjo 2,5 proc. punkto – nuo 9,3 proc. kovo pradžioje iki 11,8 proc. pasibaigus karantinui.

REKLAMA

Tačiau lyginant su ankstesnių metų nedarbo lygio dinamika matomi sezoniniai pakilimai ir smukimai.

„Tai – dėsningas ilgametis procesas. Vasara, o ypač – liepos mėnuo yra laikas, kai mūsų tarnyboje registruojasi studentai, profesinių mokyklų absolventai, moksleiviai. Tai toks specifinis laikotarpis. Kasmet  liepą nedarbas didėja. Tas augimas yra stabilus, nuo 0,6 proc. iki 1 proc. Ir jis tikrai dar augs“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Įprastai kasmet balandį rinkoje fiksuojama išaugusi sezoninių darbų paklausa, o gegužę pasiekiamas pikas. Šiemet tik birželį atsivėrus paslaugų sektoriui didėjo sezoninių darbuotojų poreikis – darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų – 21,4 proc. daugiau nei gegužę. 

REKLAMA

Pirmąjį vasaros mėnesį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai –  iš 29,8 tūkst. Daugiausiai pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai – 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta – pramonėje, statybos sektoriuje – 12 proc., žemės ūkyje – 4,7 proc.

Prie nedarbo šįmet augimo prisidėjo ir ekonominis nuosmukis. „Skaitine išmoka tai sudaro  1-2 proc., todėl galima teigti, kad tai yra nedarbas, augantis dėl ekonominio nuosmukio ir situacijos“, – teigė I. Balnanosienė. Nedarbo rodiklius iš dalies didina ir paskirtos 200 Eur darbo paieškos išmokos, nes dabar pradėjo registruotis ir kiti, jau seniai darbo neturėję asmenys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų