REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ne vieną dešimtmetį bibliotekoje dirbantys asmenys išgirdo reikalavimą – privalote išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, kitaip neteksite darbo. Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas tikina, kad lietuvių kalbą privalu mokėti visiems su klientais bendraujantiems asmenims, o neturintys lietuvių kalbos lygį nusakančio dokumento, privalo laikyti egzaminą. Bibliotekos vadovė atšauna, kad tai yra niekinis ir žeidžiantis reikalavimas ir planuoja už egzamino nelaikiusius darbuotojus mokėti baudas.

Ne vieną dešimtmetį bibliotekoje dirbantys asmenys išgirdo reikalavimą – privalote išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, kitaip neteksite darbo. Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas tikina, kad lietuvių kalbą privalu mokėti visiems su klientais bendraujantiems asmenims, o neturintys lietuvių kalbos lygį nusakančio dokumento, privalo laikyti egzaminą. Bibliotekos vadovė atšauna, kad tai yra niekinis ir žeidžiantis reikalavimas ir planuoja už egzamino nelaikiusius darbuotojus mokėti baudas.

REKLAMA

Valstybinė kalbos inspekcija atliko patikrinimą Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje ir nustatė, kad aštuoni įstaigos darbuotojai neatitinka reikalavimų, nustatytų dirbti bibliotekoje.

Inspekcijos pareigūnai tvirtina, kad šiems aštuoniems darbuotojams, norint toliau tęsti darbą bibliotekoje, privalu išsilaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Inspekcija tokį sprendimą grindžia 2003 m. Vyriausybės priimtu nutarimu.

REKLAMA
REKLAMA

Atleisti neketina, planuoja mokėti baudą

Vilniaus centrinės bibliotekos direktorė Rima Gražienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad tai pirmasis Valstybinės kalbos inspekcijos patikrinimas bibliotekoje. Pasak R. Gražinienės, ji negalinti pasakyti, ar visi darbuotojai laikys lietuvių kalbos egzaminą.

REKLAMA

Bibliotekos vadovės teigimu, viena darbuotoja patvirtino, kad planuoja tą daryti, kiti kol kas atostogose, tad jų sprendimo R. Gražinienė nežino. Pašnekovė tikino, kad bibliotekos kolektyvas susirinks rudenį ir spręs, ką daryti toliau.

„Mano valia, aš jų kol kas nesiųsčiau. Nes, aš manau, kad tai yra perteklinis, niekinis, niekam nereikalingas, net žeidžiantis reikalavimas. Man tai nepatinka ir aš tikrai nesiųsčiau. Žinot, aš irgi negaliu darbuotojų terorizuoti, gal jie labai nori [laikyti egzaminą]. Bet nemanau, kad jie nori. Tai vis tiek žmogaus įžeidimas. Šitiek metų dirbo, su tokiu stažu, Lietuvos piliečiai, eina balsuoti, moka mokesčius ir staiga jiems reikalingas lietuvių kalbos egzaminas“, – sakė R. Gražinienė.

REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, visi inspekcijos įspėti darbuotojai puikiai moka lietuvių kalbą, kitaip jie nedirbtų bibliotekoje.

„Man tie darbuotojai visi labai svarbūs, jie puikiai kalba, puikiai rašo, puikiai orientuojasi lietuvių literatūroje. <...> Žmogus, nemokantis lietuvių kalbos, niekada neįsidarbintų bibliotekoje“, – kalbėjo bibliotekos direktorė.

Jei vis tik darbuotojai nelaikytų egzamino, R. Gražinienė neplanuoja jų perkelti į kitas darbo pozicijas ar šiuos žmones atleisti. Nors už tai direktorei gresia piniginė bauda, ji tikina, to nesibaiminanti.

„Prisiimsiu aš ir mokėsiu baudą, nes aš, kaip įstaigos vadovas, esu už juos atsakingas. Kodėl aš juos turėčiau perkelti, jie šitiek metų dirbo. Kokiu pagrindu? Juk yra Darbo kodeksas, jame nėra numatyta tokių straipsnių. Pažeidimų jie neturi, jie visi puikiai dirba, pas mus puikus kolektyvas. Tikrai niekada niekur neperkelsiu“, – tikino R. Gražinienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bibliotekos direktorės teigimu, trys iš aštuonių darbuotojų yra 45–50 metų amžiaus, likę penki – pensijinio amžiaus.

„Šitai kalbos inspekcijai reikia tik pliusiuką užsidėti. Kam to reikia? Jeigu yra pasenę nutarimai, juos reikia keisti, svarstyti, ką nors daryti“, – sakė R. Gražinienė.

Darbuotojai be egzamino  kaip taksistai be teisių

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka naujienų portalui tv3.lt aiškino, kad inspekcija patikrinimus vykdo dviem atvejai – jeigu gaunamas skundas arba atliekamas planinis patikrinimas.

„Per metus apie 60 įmonių, organizacijų, institucijų patikriname. Pateko [biblioteka] į tą planinio tikrinimo sąrašą, štai ir patikrinome“, – pasakojo A. Valotka.

REKLAMA

Pasak jo, pagal 2003 m. priimtą Vyriausybės nutarimą, lietuvių kalbos lygio nustatymo egzaminą reikia laikyti tiems asmenims, kurie iki 1991 m. mokėsi nelietuviškose mokyklose ir dirba darbą, kuriame bendraujama su kitais žmonėmis.

„Visur, kur yra kontaktas, bendravimas su klientais, interesantais, pacientais, visur turi būti užtikrintas aptarnavimas valstybine kalba Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pavyzdžiui, skrydžių vadovas turi labai gerai mokėti kalbą. O kasininkei arba darbuotojui sandėlyje, kuris pro langelį išdavinėja kokias prekes klientams, pakaks žemiausio mokėjimo lygio“, – sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas.

A. Valotkos teigimu, inspekcija dažnai randa pažeidimų. Pavyzdžiui, per praėjusią ir šią savaitę buvo nustatyti ne tik aštuoni darbuotojai Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje, bet ir sostinėje įsikūrusioje gelžbetonio gamykloje, dar penki reikiamo valstybinės kalbos lygio neturintys asmenys darbuojasi Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijoje.

REKLAMA

Šie asmenys turi penkis mėnesius, per kuriuos privalo išlaikyti lietuvių kalbos lygio nustatymo egzaminą, kitaip, anot A. Valotkos, jie privalės palikti savo darbą arba būti perkelti į kitą darbo vietą, kuriai nėra reikalavimų tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą.

„Tie žmonės moka lietuvių kalbą. Klausiau interviu su viena iš tų darbuotojų, ji visiškai nemato jokios problemos, sakė, kad jos prosenelė gyveno Lietuvoje, ji 40 metų dirbu bibliotekoje, tai jei nebus jokio vargo išsilaikyti tą egzaminą“, – sakė A. Valotka.

O jei darbuotojai nelaiko egzamino ir toliau dirba kaip dirbę?

„Tada mes atsiverčiame Administracinių nusižengimų kodeksą ir tada imamės, deja, administracijos vadovo. Jis yra už tai atsakingas“, – tvarką aiškino A. Valotka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas tikino, kad jį stebina bibliotekos direktorės tikinimas, kad, jei darbuotojas kalba lietuviškai, to patvirtinančio dokumento nereikia.

„Įsivaizduokime transporto firmos vadovas sako: „mano taksistai jau keturiasdešimt metų važinėja be vairuotojo pažymėjimo, puikiai vairuoja, jokių problemų, ko jūs iš manęs norite?“. Tai yra visiškas teisinis nihilizmas“, – įsitikinęs A. Valotka.

Kokio lietuvių kalbos lygio jums reikia, priklausys nuo to, kokioje pozicijoje jūs dirbate. Pagal 2003 m. Vyriausybė nutarimą yra išskirtos trys kategorijos.

Pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis, pildyti tipinių dokumentų formas. Tai vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai.

REKLAMA

Antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis. Šiai kategorijai priskiriami ir bibliotekos darbuotojai.

Trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, pareigūnams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui, valstybine kalba ugdantiems mokytojams, aviacijos specialistams, užtikrinantiems skrydžių saugą (skrydžių vadovams ir orlaivių įguloms), jūrų ir vidaus vandenų transporto specialistams, atsakingiems už krovinių ar keleivių ir bagažo vežimą (laivų, vežančių keleivius ir (ar) krovinius į (iš) Lietuvos Respublikos jūrų uostus (uostų), kapitonams arba bent vienam iš tokių laivų kapitonų padėjėjų, uostų kapitonams, locmanams).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų