REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
8
Gėdos stulpas: per karantiną lietuviai užvertė miškus naudotomis padangomis (nuotr. Valstybinių miškų urėdijos) (nuotr. asm. archyvo)

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai paskelbė sukrečiančią statistiką – per pirmąjį metų pusmetį Lietuvos miškuose išmestų padangų surinkta daugiau nei per visus 2019-sius ar 2018-sius.

8

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai paskelbė sukrečiančią statistiką – per pirmąjį metų pusmetį Lietuvos miškuose išmestų padangų surinkta daugiau nei per visus 2019-sius ar 2018-sius.

REKLAMA

Suskaičiuota, kad 26-iuose regioniniuose padaliniuose iš viso surinktos 173 tonos naudojimui nebetinkamų padangų.

Tai reiškia, jog beveik 5,2 tūkst. automobilių savininkų nusprendė atsikratyti sudėvėtomis ar pažeistomis padangomis, išmesdami jas tiesiog miškuose.

Nemalonus rekordas

Daugiausia padangų surinkta Šalčininkų regioniniame padalinyje – beveik 42 tonos. Regioninio padalinio vadovė Božena Golubovska pabrėžė, kad tai – beprecedentis įvykis:

„Tokio kiekio neatsakingai miške išmestų įvairių dydžių automobilių padangų regioninio padalinio darbuotojai dar nematė. Kovo-gegužės mėnesiais šiukšlinimas padangomis buvo intensyviausias, o darbuotojams pašalinti tokį kiekį atliekų – didžiulis iššūkis. Situaciją suvaldyti miškininkams darosi vis sudėtingiau, todėl piliečių sąmoningumas ir pilietiškumas miškui yra gyvybiškai reikalingas.“

REKLAMA
REKLAMA

Naujienų portalo tv3.lt pašnekovė pasakojo, kad 2019-siais per visus metus šiame regione buvo surinktos 8 tonos išmestų padangų. O šiemet vos per pusmetį miškininkai jau išvežė 42 tonas išmestų padangų.

REKLAMA

„Situacija yra labai sudėtinga. Padangų importas nėra tinkamai kontroliuojamas. Problema, kai perkamos padangos ne iš parduotuvių, o atvyksta iš užsienio ir nebūna niekaip užfiksuojama, kiek jų atvežama.

Antra bėda – nelegalūs servisai. Lieka neaišku, kam jie atskaitingi. Ir trečias dalykas – žmonių sąmoningumas, atsakomybė prieš gamtą, prieš aplinkosaugos likimą. Toks jausmas, kad nuskrido į kitą planetą, paliko šiukšles ir grįžo. Ne, šiukšlina ten, kur patys gyvena“, – pabrėžė B. Golubovska.

Sugauna retai

Miškininkai kviečia žmones atsikratyti senų padangų civilizuotai. Kitu atveju už kiekvieną ne vietoje išmestą padangą gali tekti sumokėti 44 eurus aplinkai padarytai žalai atlyginti ir nuo 30 iki 90 eurų baudą.

REKLAMA
REKLAMA

Baudos už į gamtinę aplinką išmestas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Aplinkos užteršimas nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30-2900 eurų, priklausomai nuo kiekio. Aplinkos užteršimas pavojingomis atliekomis užtraukia baudą nuo 60 iki 4300 eurų, priklausomai nuo išmesto kiekio.

„Didžiausi padangų ir kitų įvairiausių atliekų kiekiai surenkami prie didžiųjų miestų, miško pakraščiuose. Žinoma, pasitaiko ir labai atokiose miško kampeliuose, saugomose teritorijose išmestų šiukšlių, žmonių negąsdina net karinio poligono teritorija...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žmonės, nepagalvodami apie daromą žalą miškui ir visai ekosistemai, išveža ir palieka gamtos gyventojams įvairiausių „dovanų“. Kalbame ne tik apie padangas. Išmetama nuo senos buitinės technikos – šaldytuvų, televizorių, santechnikos, buities rakandų, taip pat statybinių medžiagų, tekstilės ir panašių daiktų.

Vien Šalčininkų regioninio padalinio teritorijoje per šių metų pusmetį jau surinkta virš 42 tonų įvairaus dydžio padangų ir 130 tonų įvairaus tipo (nuo komunalinių iki stambiagabaričių) atliekų“, – pasakojo B. Golubovska.

Anot jos, retai pasitaiko, kad gamtą teršiančius asmenis pavyktų pagauti įvykio vietoje: „Norisi atkreipti dėmesį, kad mes visi galime būti ta gaudančioji institucija. Reikia užfiksuoti pažeidimą, nufilmuoti ir perduoti policijai. Deja, bet kamerų ant kiekvieno medžio neprikabinsi.

REKLAMA

Jei pagavai vietoje, tai gali surašyti pažeidimo protokolą, nubausti asmenį. Vieni gailisi, o kiti, akivaizdu, kad piktybiškai taip elgiasi. Dažniausia miškuose išmetamas didelis kiekis padangų. Nėra taip, kad privatus asmuo atvežtų 4 padangas. Dažniausia naudotos padangos vežamos autobusiukais.“

Situacija kituose regionuose 

Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninis padalinys bendradarbiaujant su Jonavos rajono savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyriumi vien liepos mėnesį Šveicarijos seniūnijoje surinko ir utilizavimui išvežė apie 10 tonų automobilinių padangų – maždaug 1000 vnt. Taip pat teritorijoje buvo įrengta miškininkų nuotolinė mobili aplinkos stebėjimo vaizdo sistema, kuri padės užkardyti neteisėtą veiką ir šiukšlinimą miškuose bei nubausti pažeidėjus.

REKLAMA

Kituose padaliniuose surinktų padangų skaičiai taip pat įspūdingi: Nemenčinės regioniniame padalinyje miškininkai pašalino 20 tonų senų padangų, Kretingos – 16 tonų, Kazlų Rūdos – 16 tonų.

Per šį pusmetį utilizuota 71% (123 tonos) surinktų, miškuose paliktų padangų. 2019 m. iš viso miškuose išmestų nenaudojamų padangų rasta beveik 157 tonos, 2018 m. – 99,7 tonos.

Miškuose padangų daugiausia randama jų keitimo sezonu – pavasarį ir rudenį. Čia paliktos padangos dūla ir išskiria žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas, sunkiuosius metalus.

Karštymečiu kyla ir nemenkas gaisro pavojus, kurio metu deganti guma išleidžia itin toksiškus dūmus. Tokie gaisrai yra sunkiai gesinami ir gali užsitęsti net kelias savaites. Padangos natūralioje gamtoje irsta 120 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Miškininkai primena, kad paprasčiausias būdas atsikratyti senų padangų – atiduoti jas padangų pardavėjams. Jeigu padangų yra atiduodama tiek pat, kiek perkama, ir jos skirtos to paties tipo transporto priemonei, visi pardavėjai privalo nemokamai iš vairuotojo paimti senas padangas.

Tai taip pat galima padaryti automobilių remonto įmonėse – keičiant ten padangas, senosios turi būti priimamos nemokamai. Senas nenaudojamas padangas, iki penkių vienetų, taip pat galima nugabenti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

„Mūsų miškininkai kasdien lankosi miškuose ir tokie kiekiai žmonių ar įmonių išmestų padangų, kurias jie randa – tikrai liūdina. Mes tikėjomės, kad gyventojų sąmoningumas kasmet auga, tačiau skaičiai, deja, rodo kitaip – auga tik padangų kiekiai.

Dėl Covid-19 pandemijos šiais metais gyventojai daugiau keliauja ir leidžia laiką Lietuvos miškuose, todėl turėtume atsakingai pagalvoti, ką mūsų miškuose rasime juose lankydamiesi“, – trumpai situaciją komentavo Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų