Į tris priekrantės žvejų valtis vienas po kito lipo dvidešimties žmonių komanda iš uostamiesčio savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos. Iš vandens pamatyti, kaip be pagražinimų atrodo Danės upė bei jos krantinės juos pakvietė priekrantės žvejai. Jie įvardina ir 30 metų niekaip neišsprendžiamą problemą.
„Prie šitų krantinių, kaip matot, kiek reikia žmonėms kelti iš laivo tinklus, dėžes žuvies. Ir šitoj vietoj kažkur reikia pastatyti „gervę“, kad galėtų mechaniniu būdu. Vis dėlto, XXI a., per 30 nepriklausomybės atgavimo metų, mes niekaip negalim šito padaryti – vis žadama, žadama, žadama“, – sako priekrantės žvejys Mindaugas Rimeikis.
Dar tik pirmieji metrai valtimis Danės upe ir komisijos nariai jau girdi antrą problemą.
„Krantinės pritaikytos tik mažiesiems laivams. Ir jei štormas didesnis, vargu ar atlaikys mažus laivus tankiai sustačius prie krantinės, ar jos atlaikys“, – pasakoja Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža.
Todėl jūrininkai siūlo valdininkams į tai atsižvelgti įrengiant ar rekonstruojant kitas Danės krantines. Į diskusiją įsijungia kartu valtyje sėdintis istorikas. Jis pasakoja, kokios buvo pirmosios krantinės.
„Pačios seniausios krantinės buvo poliai, sukalti kas 6 metrai. Tarp jų įdėti smaluoti rastai. Tokiu būdu buvo sulaikomas grunto, krantų slinkimas ir, aišku, kažkiek padaryta vietos švartavimuisi laivų“, – teigia Klaipėdos universiteto istorikas Arūnas Baublys.
1807 metais Klaipėdos žinioje buvo ir čia švartuodavosi 6 burlaiviai. Po 20-ies metų jų skaičius išaugo iki 60-imties. O dar po kelerių metų čia švartavosi 88 burlaiviai ir 6 garlaiviai. Dabar Danėje švartuojasi laimikį iškraunantys priekrantės žvejai, pasiplaukiojimus mariomis ir jūra siūlantys verslininkai bei jachtų savininkai. Tačiau ties „Meridianu“ šis judesys baigiasi ir likusia 12 kilometrų upės dalimi naudojasi tik sportiniai irkluotojai. Jie taip pat nėra labai patenkinti esama padėtimi.
„Reikis suaktyvinti jos priežiūrą ir užtikrinti saugumą, nes va, galite pažiūrėti, čia 10-iems metų vaikai plaukia ir dažnai kateriai pralekia dideliais greičiais. Ir tai labai problematiška treniruotėm yra ir tuo pačiu laužomos valtys yra, pavojus sveikatai“, – kalbėjo Klaipėdos irklavimo centro direktorius Liudvikas Albertas Mileška.
Danės upės vanduo – nepermatomas. Į jį liūdnai žvelgia kartu plaukianti ekologė. Anot jos, pagal Europos Sąjungos direktyvas vandens užterštumas gali būti įvertintas tik dviem žodžiais – gerai arba blogai. Pastaruoju jau ne pirmus metus įvertinama ir Danės upė. Pasak ekologų, pagrindinis teršėjas – lietaus nuotekos, kurios į upę patenka štai pro tokius vamzdžius.
„Taip pat buitinė tarša, didelė dalis taršos ateina ir iš Gargždų, ir iš Kretingos – žemės ūkio tarša“, – sako ekologė Dalia Žukienė.
Tačiau net tokiame užterštame vandenyje klaipėdiečiai ir jų vaikai maudosi. Valdininkai žada, kad netrukus prie vandens patekti žmonės galės ir štai šioje vietoje, kur dabar driekiasi bendrovės „Klaipėdos energija“ vamzdžiai. Tiesa, tam prireiks kone 7 milijonų eurų.
„Ir atsivers visa šita teritorija. Krantinių sutvarkymas ir visos aplinkos sutvarkymas reikalaus lėšų, bet vieta turėtų atsiverti miestiečiams“, – pasakoja Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.
Taip kalbėdami apie planus ir problemas staiga komisijos nariai išvysta neįtikinėtiną vaizdą. Proskynoje stovi traktorius su cisterna, o iš jos į vandenį nuleista žarna. Panašu, kad traktorininkui šiandien ne pati sėkmingiausia diena. Trys valtys, kuriose sėdi politikai, valdininkai, ekologai, žvejai bei verslininkai, pasuka kranto link.
Įsitikinę, kad ne cisternos turinys keliauja į Danę, o iš jos siurbiamas vanduo, komisijos nariai vis tiek vyriškiui iškviečia policiją. Traktorius prie vandens privažiavo ne tam skirtoje vietoje, be to, per pievas, kuriomis nesidriekia joks kelias. Už tai įmonei arba traktorininkui gresia iki 90 eurų siekianti bauda. O į visas išsakytas problemas politikai ir valdininkai žada atsižvelgti.
Tiesa, ar nenutiks kaip su trisdešimtmetį žvejų laukiama kėlimo gerve, parodys tik laikas.
