REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jungtinėse Valstijose ir Europoje toliau griaunamos ir nuiminėjamos istorinių figūrų statulos. Amerikos Kongreso rūmuose nukabinami kadaise čia pirmininkavusių konfederatų portretai.  Tuo pat metu Donaldas Trumpas platina vaizdo įrašus, pašiepiančius jam priešišką žiniasklaidą  ir politinę reklamą su „nacistiniais“ prieskoniais. Trumpai tariant, už Atlanto su judėjimo „Black lives matter“ užvirė žūtbūtinė rinkiminė kova.

Jungtinėse Valstijose ir Europoje toliau griaunamos ir nuiminėjamos istorinių figūrų statulos. Amerikos Kongreso rūmuose nukabinami kadaise čia pirmininkavusių konfederatų portretai.  Tuo pat metu Donaldas Trumpas platina vaizdo įrašus, pašiepiančius jam priešišką žiniasklaidą  ir politinę reklamą su „nacistiniais“ prieskoniais. Trumpai tariant, už Atlanto su judėjimo „Black lives matter“ užvirė žūtbūtinė rinkiminė kova.

REKLAMA

Istorijos „valymo“ vajus, nuimant istorines figūras įamžinančias statulas, pasiekė ir JAV Kongreso rūmų koridorius. Praėjusią savaitę iš Kapitolijaus nuspręsta pašalinti 11 konfederatų statulų, o dabar nukabinami keturių Atstovų rūmų, pirmininkės demokratės Nancy Palosi, pirmtakų portretai, mat jie buvę konfederatai.

„Šiuose demokratijos šventovės koridoriuose nėra vietos įamžinti žmones, kurie įkūnijo fanatišką smurtą ir groteskišką Konfederacijos rasizmą, – sako N. Pelosi.

REKLAMA
REKLAMA

Paminklai pastarosiomis savaitėmis krito ir Europoje. Panašu, kad greitai neliks ir Sesilio Rodso skulptūros ant Oksfordo Universiteto Anglijoje, dėl kurio taip pat buvo kilęs protestas. Oksfordo universiteto vadovybė, nepaisant vidinių nesutarimų, galiausiai nusprendė Afrikoje britų valdas plėtusio kolonisto statulą pašalinti. Klausimas, kas gi dabar bus daroma su Rodso vardo stipendijomis, kurios suteikdavo progą kasmet keliems tūkstančiams pasaulio studentų mokytis Oksforde.

REKLAMA

Prancūzijoje „Black Lives Matter“ judėjimo įkvėpti aktyvistai taip pat reikalauja nuimti daug statulų. Tarp jų ir Žano Batisto Colbero, parašiusio Prancūzijos kolonijų vergovės įstatymus. Ir Šarlio de Golio – kurio istorinis 1940-ųjų birželio 18-osios kreipimasis į prancūzus iš Londono, kviečiant nepasiduoti nacių okupacijai, dar vakar buvo minimas britų sostinėje. Prancūzijos prezidentas, tiesa, dar prieš kelias dienas griežtai pareiškė, kad paminklų nieks negriaus.

„Sakau jums labai aiškiai, mieli piliečiai, respublika nepašalins jokių vardų ir simbolių iš istorijos. Mes nepamiršime savo darbų, mes nešalinsime jokių statulų. Vietoj to mes turėtume gerai išnagrinėti savo istoriją, visą mūsų atmintį“, – sako Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. 

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, Europoje atgarsio sulaukę JAV įvykiai – toli gražu ne vien pykčio dėl policijos sulaikymo metu žuvusio juodaodžio sukeltų diskusijų rezultatas, bet ir priminimas, kad nenumaldomai artėja prezidento rinkimai. Anot Amerikoje atliktų tyrimų – kalbos apie sisteminį rasizmą, kaip didelę problemą Amerikoje, lyg saldainis demokratų rinkėjams, ypač afroamerikiečiams, kurių balsai gali nusverti rinkimų svarstykles.  Respublikonus atvirkščiai – labiau vienija idėja, kad rasizmas nėra plačiai paplitęs. O juk ir prezidentas Donaldas Trumpas šia savaitę pristatydamas savo įsaką dėl policijos reformos, apie rasizmą nė neužsiminė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabar jis savo „Twitter“ paskyroje išplatino ir du vaizdo montažus, kuriuose dėl viso šių dienų šaršalo apie rasizmą kaltinama demokratus remianti žiniasklaida. Neva iškraipanti faktus.

Viename vaizdo įraše rodoma, kaip juodaodžiui taksistui iš sniego išvažiuoti pagelbėjęs baltaodis su Trumpo kepuraite – nematant konteksto virsta juodaodį lauk vejančiu rasistu.

Kitame įraše du vaikai. Nematant priešistorės atrodo, neva juodaodis kūdikis sprunka nuo baltaodžio.

Tiesa pastarąjį vaizdo įrašą socialinis tinklas net pažymėjo šauktuku, mat jame manipuliuojama informacija – nors čia esama Trumpą kritikuojančios CNN televizijos titrų – CNN tokio vaizdo iš tiesų nėra rodžiusi. Vadinasi, čia Trumpas pats platina melagieną.

REKLAMA

Tuo pat metu „Facebook“ ėmėsi kito, Trumpo perrinkimo kampanijos profilio, kuriame buvo platinami apverstų raudonų trikampių vaizdai, kokiais naciai koncentracijos stovyklose žymėdavo politinius kalinius.

„Facebook“ pašalino atvaizdus esą juos galima rodyti nebent kalbant apie pasmerkimą ir kviečiant diskutuoti, o ne šnekant apie politinius oponentus.

„Reikia būti labai atsargiam, jei nori paviešinti tokį simbolį pasmerkimui ar diskusijai. Bet šiuo atveju nematėme nei vieno, nei kito. Todėl pašalinome“, – teigia „Facebook“ atstovas Natanielis Gleicher.

Amerikos prezidentas šiomis dienomis tapo ir buvusio savo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono taikiniu. Pastarasis parašė knygą apie Trumpą. Joje teigia esą Trumpas net Kinijos prašė pagalbos laimint 2020-ųjų rinkimus.

REKLAMA

„Manau jis taip rūpinosi perrinkimu, kad visi kiti dalykai buvo kažkur toli. Jei jis matė progą nusifotografuoti su Kim Jong Unu demilitarizuotoje zonoje Korėjoje – jam svarbiausia buvo pati nuotrauka ir reakcija į ją, ir visai nerūpėjo, ką tokie susitikimai reiškia JAV derybinėms pozicijoms“, – teigia Johnas Boltonas. 

„Neįsivaizduoju, kaip jis galėjo parašyti knygą, nes tai įslaptinta informacija. Nes pokalbiai su manimi yra slapti. Visi pokalbiai su manimi yra slapti“, – atkerta D. Trumpas. 

Baltieji Rūmai bando teisiniais būdais stabdyti knygos išleidimą, bet manoma, kad ji prekyboje vis tiek pasirodys jau kitą savaitę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų