Koronavirusui siaučiant, dalis gyventojų, net ir sveikatai sušlubavus, patys vengė vykti į gydymo įstaigas.
Į šalies gydymo įstaigas tautiečiai dėl širdies ir kraujagyslių ligų per pastaruosius tris mėnesius kreipėsi rečiau nei tokiu metu pernai. Baiminamasi, kad kardiologijos skyrių lankomumas galėjo kristi net trečdaliu, o mirusiųjų padaugėti.
Dalis Lietuvos medikų, žvelgdami į užsienio statistiką, štai, kad ir Šiaurės Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, kur pandemijos metu dėl širdies negalavimų žmonės skundėsi perpus rečiau, tačiau mirtingumas išaugo kone trigubai, mano, kad, pagaliau paviešinus dabar užstrigusią statistiką Lietuvoje, matysime panašias tendencijas.
„Ką mes matome subjektyviai, kad tų pacientų sumažėjo reikšmingai. Dėl to, kad žmonės bijo kreiptis. O bendrai, ką matome iš užsienio, kad tas mirtingumas padidėjo“, – sako kardiologas Rokas Šerpytis.
Tuo metu Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Gustienė patvirtina, kad tautiečiai išties išsigando viruso, ir net turintys rimtų problemų su širdimi ligoninės slenksčius mynė ketvirtadaliu mažiau žmonių nei pernai.
„Tie pacientai, kurie sirgo miokardo infarktu, jų kreipimasis į ligonines yra mažesnis, arba yra atvykę pavėluotai, lyginant su laikotarpiu iki karantino“, – pasakoja skyriaus vedėja O. Gustienė.
Kardiologas Pranas Šerpytis pasakoja, kad atnaujinus planines procedūras bei plačiau atvėrus gydymo įstaigų duris, prieš karantiną lengviau sirgę tautiečiai dabar jau plūsta išties prastesnės būklės, padaugėjo pacientų su širdies nepakankamumu, tad natūralu, kad jie labiau rizikuoja patirti infarktą arba insultą. Profesorius priduria, kad būtinoji arba ekstra pagalba buvo teikiama viso karantino metu, tačiau dėl saugos reikalavimų procedūros užtrukdavo.
„Daugiau ligonių turime sunkesnių, kurių liga yra suprogresavusi. O suprogresavusi dėl to, kad nenaudojo gydymo arba nebuvo galimybės pakoreguoti gydymą. Nors nuotolinės konsultacijos buvo, bet jos negali atstoti tikrų kontaktinių konsultacijų“, – teigia kardiologas prof. P. Šerpytis.
Nors apie drastiškai išaugusį mirčių skaičių šalies didmiesčiuose kol kas nepranešama, neaišku, ar ši statistika nepakis ateityje, mat kardiologai patvirtina pablogėjusią dalies pacientų būklę, o ir bendra informacija apie ne gydymo įstaigose užgesusių žmonių mirties priežastis neteikiama.
„Iš tos statistikos, kuri yra prieinama, mes nematome, kad būtų kažkoks didelis iškritimas iš metinio vidurkio ir kažkas būtų pasikeitę. Kad galėjo kas nors dėl baimės nesikreipti, gali būti, man teko stebėti reportažus iš kitų šalių, kad onkologiniai pacientai bijodavo“, – kalbėjo ministras Aurelijus Veryga.
Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva jau ilgus metus pirmauja Europos Sąjungoje. Su 22 tūkstančiais mirčių per metus bendrijos vidurkį viršijame beveik tris kartus.
