REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad Lietuvai ir jos valdžiai nereikėtų pernelyg atsipalaiduoti, mat koronavirusas dar vis yra rimtas iššūkis ekonomikai. 

Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad Lietuvai ir jos valdžiai nereikėtų pernelyg atsipalaiduoti, mat koronavirusas dar vis yra rimtas iššūkis ekonomikai. 

REKLAMA

„Nebūkime naivūs. Naujasis virusas šiais ir kitais metais yra ir bus didžiausia grėsmė mūsų sveikatos apsaugos sistemai, ekonomikai ir pagaliau mūsų kasdieniam gyvenimui. Ir net tiems žmonėms, kurie neigia pandemiją, netiki visokiomis šios pandemijos rizikomis. Gal net tiems žmonėms labiau. Lietuva gali užsidaryti arba atvirkščiai ignoruoti karantiną, bet ekonomika vis tiek smuks, nes užtenka užsidaryti Lenkijos sienai, Vokietijos oro uostams, Kinijos gamykloms ir visai nebesvarbu, kiek švedų lieka kavinėse.

Sunku apibendrinti, bet panašu, kad efektyvus karantinas leidžia anksčiau atverti šalį, kai protrūkis rimsta, o tai suteikia šansą atsigauti ekonomikai. Nors dėl ekonomikos nebūčiau tikras, jau dabar daliname dovanas į kairę ir į dešinę tarsi cunamis būtų praūžęs. Cunamio dar nebuvo. Kai išgyvensime ateinantį rudenį, žiemą ir pavasarį, tuomet galėsime dalinti dovanas ar tai kas bus iš jų likę. Bet aš ne ekonomistas ir ne valstybės vyras. Jie žino, ką daro geriau už mus. Tikriausiai“, – dėsto V. Kasiulevičius. 

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad jau dabar turėtume pradėti ruoštis šaltajam metų laikui, kurio metu, tikėtina, sulauksime išaugusių užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiaus. Profesorius taip pat pastebi, kad grėsmė dar nepraėjusi ir nereikėtų per anksti džiaugtis. 

REKLAMA

Kodėl mums visiems reikia gerai pasiruošti rudeniui? Jau pakankamai aišku, kad virusas nemėgsta tam tikros drėgmės ir temperatūros, kurios aplink dabar gausu. Ir jeigu žmonių organizmai šitą virusą pažinotų taip, kaip pažįsta gripą, protrūkių jokių vasarą nebūtų. Visi verčiasi per galvą norėdami sužinoti, koks realus Lietuvoje persirgusių skaičius.

Turiu viltį, kad visus leidimus toks tyrimas gaus ir vadovaujamas Kauno kolegų pavyks, tačiau galiu jums jau dabar pasakyti - vos keli procentai geriausiu atveju. Daugiau kaip devyniasdešimt procentų mūsų populiacijos neturi imuniteto. Todėl vasara ar nevasara, o virusas visgi prikimba, jeigu kontaktai artimi. Viename bute gyvenant ar vienam kabinete dirbant virusui nesvarbus metų laikas.

REKLAMA
REKLAMA

Imuniteto Lietuvoje neturi 9 iš 10. Tačiau vasara gera tuo, kad virusui sunkiau plisti lašelių ar aerozolių pavidalu, o ir jo paties tvarumas mažesnis. Kas kita šaltas sezonas. Jam ir turime ruoštis be jokių iliuzijų“, – pastebi profesorius.

V. Kasiulevičius taip pat mano, kad vakcinos greitai dar neturėsime, būtent dėl to artėjančiam šaltajam sezonui privalome pasiruošti.

„Vakcinos rudenį neturėsime, na gal kam nors išimtis nusišypsos eksperimento tikslu. Remdesiviras pasiutusiai brangus, čia ne oseltamiviras gripui“, – teigia V. Kasiulevičius. 

Profesorius pastevi, kad artėjant naujai bangai, gali pritrūkti ir medikų: mat rudenį mokslus baigusių studentų nebus galima skirti vien kovai su COVID-19, turės būti užtikrinama pagalba lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ligoninėse vietų daugiau neatsirado, medikų šeštą kursą LT baigs keli šimtai, bet blogėjanti kitų lėtinių ligų situacija neleis visų jų pajėgų panaudoti COVID-19 problemai. Joks jaunikaitis ant balto žirgo neatjos ir nepabučiuos virusu užsikrėtusios LT mergelės. Ji nuo to nepasveiks, greičiau užkrės patį jaunikaitį“, – teigia V. Kasiulevičius. 

„Tai kas mums lieka? Tas pats judėjimo apribojimų režimas, nuotolinis darbas, testavimas (PGR ir serologija), kaukės, pirštinės ir dezinfekcinis skystis. Jau daug kartų tai pasitvirtino, suveiks ir žiemą. Ir aišku, medikų sukaupta patirtis gydant. Galite keikti Lietuvos medikus, kiek širdis geidžia, bet padalinus susirgusių skaičių iš mirusių, mes atrodome tikrai ne paskutiniai liurbiai. Bet tai ir dėka jūsų visų, kurie laikėsi apribojimų ir tai, kad sveikatos apsaugos sistema neperdegė, nors medikai ir ėmė užsikrėsti infekcija gana greitai.

REKLAMA

Bet nusispjovus į apribojimus atsitinka paprastas dalykas – 30-40 procentų medikų užsikrėtus, daliai kolegų mirus, likusieji ima abejoti, ar vykdyti pareigą. Aš negąsdinu, bet geriau gal nereikia tokio scenarijaus. Nebus kada raudoti dėl senyvo amžiaus žmonių segregacijos ir atokaus psichologinio streso. Italijos Bergame mirčių skaičius pandemijos metu šoko 500 procentų. Ir tuomet jau ekonomika mažai berūpi. Todėl aš labai nuoširdžiai noriu pakviesti verslo žmones investuoti ne į kovą su galimu nauju karantinu rudeniop, kuris dėl rinkimų greičiausiai bus paskelbtas per vėlai, o tiesiog pabandyti pritaikyti ekonomiką dirbti įvairių ribojimų režime“, – pastebi prof. V. Kasiulevičius. 

REKLAMA

Svarbiausia informacija apie koronavirusą

Koronavirusas yra naujos struktūros virusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.

Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus), naudoti apsaugos priemones, vengti būriavimosi, nuo kitų asmenų išlaikant bent 2 metrų atstumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pakeistas atvejo apibrėžimas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgusi į su kelionėmis susijusius pokyčius, įsigaliojusius nuo birželio 1 d. , tikslina atvejo apibrėžimą. Nuo šiol galimai sergančiu, t. y. įtariamu atveju, bus laikomas žmogus, jaučiantis koronavirusinei infekcijai (COVID-19) būdingus simptomus ir keliavęs ar gyvenęs tose užsienio valstybėse, kurios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu įtrauktos į SAM kiekvieną pirmadienį skelbiamą šalių sąrašą. Jame nurodyta, kokios prevencijos, grįžus iš šių valstybių, privalu imtis.    

Taip pat ir toliau įtariamu užsikrėtusiu koronavirusine infekcija bus laikomas simptomus jaučiantis ir artimą kontaktų su sergančiu ar galimai užsikrėtusiu per pastarąsias 14-lika dienų turėjęs žmogus.

REKLAMA

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad, įvertinus Lietuvos epidemiologinę situaciją, nuo birželio 1-osios, tyrimai koronavirusinei infekcijai nustatyti atliekami pagal naują tvarką. Numatyta, kad profilaktinis testavimas bus vykdomas atsižvelgus į savivaldybės epidemiologinius rodiklius arba, kitaip tariant – įvertinus riziką konkrečioje savivaldybėje. Tikslingai toliau bus tiriami simptomus jaučiantieji, taip pat į ligonines planine tvarka guldomi pacientai bei užfiksavus infekcijos židinius, pavyzdžiui – užsikrėtus bendrabučio gyventojui.  

Numatyta, kad toliau bus testuojami visi žmonės, kuriems pasireiškia bent vienas ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomas, t. y. temperatūra, kosulys, dusulys ir kita. Kaip ir iki šiol, bus tiriami visi naujai į ligonines planiniam gydymui, t. y. operacijoms, planinėms procedūroms, guldomi pacientai, taip pat žmonės, kuriuos ištirti nurodys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, dirbantys infekcijos židiniuose, pavyzdžiui, kai susirgimo atvejis nustatomas bendrabučio tipo name. Be to, ir toliau tyrimai bus atliekami siekiant patvirtinti, kad žmogus jau pasveiko, vadinamieji – pakartotiniai tyrimai.  

REKLAMA

Tai reiškia, kad privalomai nebus testuojami visi be išimties iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keliautojai, kaip yra šiuo metu. Jie bus tikrinami tuo atveju, jei jaus koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų