Žurnalistų paklaustas, ar žinantis situaciją, jog onkologiniams pacientams dėl karantino norint gauti paslaugas reikia laukti daug ilgiau nei anksčiau, o kai kurios jų yra net nepasiekiamos, ministras ramino, kad tiems, kam būtina, pagalba teikiama nenutrūkstamai, o jei to nėra tam esančios objektyvios priežastys.
„Be abejo, kad ši situacija yra žinoma. Dalis tų sunkiau pasiekiamų paslaugų yra susijusios su pačios infekcijos plitimo valdymu, su karantino sąlygomis, tuo, kad ligoninės turi įsidiegti papildomas infekcijų kontrolės priemones, valdyti pacientų srautus, daryti pertraukas tarp pacientų.
Turime suprasti, kad kai kurios aplinkybės yra labai objektyvios, dėl ko gali šiek tiek ilgėti laukimo terminas tiems, kam reikia planinių paslaugų dėl tam tikrų profilaktinių patikrų. Kam reikia gydymo, tai tokios paslaugos nebuvo sustojusios ir karantino metu, teikiamos reikalingos procedūros“, – komentavo A. Veryga.
Kartu ministras priminė, kad gydymo įstaigos labai griežtai vertinamos, kaip atnaujina paslaugas.
„Esu ir anksčiau minėjęs, kad dabar jau labai atidžiai stebime įstaigas, kaip jos atnaujina planines sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. tas, kas buvo pristabdyta karantino metu.
Ir jau minėjau, kad toms įstaigoms, kurios neatnaujins paslaugų iki nurodyto termino, o, tikėtina, kad tai bus birželio 8 diena, bus peržiūrėtas vienos dvyliktosios apmokėjimas ir greičiausiai tokiu atveju bus apmokama už paslaugų teikimo faktą“, – akcentavo sveikatos apsaugos ministras.
Argumentus laiko atsikalbinėjimais
Portalas tv3.lt primena, kad paviešinus faktą, jog praėjus beveik mėnesiui po to, kai įstaigoms leista atnaujinti planines paslaugas, tą galinčių daryti įstaigų yra tik pusė, ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad dabartinis apmokėjimas, matyt, nesukuria motyvacijas atnaujinti pagalbą.
„Šiuo metu kaip tik diskutuojame ir su Valstybine ligonių kasa ir tariamės, koks mechanizmas galėtų būti pritaikytas, kad tam tikra prasme modifikuoti tą vadinamą vienos dvyliktosios taisyklę ir tam tikra prasme apriboti arba net iš dalies atsisakyti tokios apmokėjimo tvarkos toms įstaigoms, kurios iki nustatytos datos neatnaujins paslaugų“, – sakė A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, jog praėjus mėnesiui, kai švelninant karantino sąlygas Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris, apie 53 proc. poliklinikų ir apie 56 proc. ligoninių yra pateikusios paslaugų atnaujinimo planus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir pradėjusios veiklą bei priima pacientus.
Aktyviausios Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Tauragės apskritys – jos atnaujino pusę ir daugiau visų ambulatorinių, stacionarinių ir odontologijos paslaugų.
A. Verygos nuomone, įstaigos neskuba atsidaryti, nes taip yra paprasčiau, o finansinis saugumas jų nemotyvuoja. Kai kurios, pasak ministro, teigia, jog sunku išpildyti keliamus reikalavimus.
„Matyt, kiekvienu atveju yra bent jau įvardijamos skirtingos priežastys ir skirtinga argumentacija dėstoma ir vienais atvejais, matyt, tai yra galbūt baimė arba administracinių gebėjimų stygius ir, galų gale, trūksta motyvacijos, kadangi finansinis saugumas yra užtikrintas“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė, kad praėjus mėnesiui nuo leidimo atnaujinti paslaugas, šie argumentai tampa panašesni į atsikalbinėjimą.
