Iniciatoriai sako, kad tokie sprendimai skatins ekonomiką, opozicija perspėja, kad iniciatyvos kelia didelių rizikų pensijų kaupimo sistemos dalyviams.
Po pateikimo už įstatymų pataisas balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 27 parlamentarai. Projektą toliau svarstys parlamentiniai komitetai, o į plenarinių posėdžių salę jis turėtų grįžti gegužės 21-ąją.
Vyriausybė teigia, kad papildomos investicijos leistų sušvelninti koronaviruso krizės pasekmes, užtikrinti vidutinių ir vidutinių įmonių likvidumą.
Įstatymas įtvirtintų galimybę pensijų fondams pensijų turtą tiesiogiai investuoti į nekilnojamąjį turtą, į nebiržinių įmonių vertybinius akcijas, obligacijas.
Numatomos investicijų ribos – iki 10 proc. grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 proc. į vieną objektą.
Opoziciniai konservatoriai Seimo posėdyje reiškė nerimą, kad tai sukurs dideles papildomas rizikas pensijų dalyviams, ir ragino atsisakyti ypatingos skubos tvarkos priimant įstatymų paketą.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas teigia, kad taip gelbėjamas būsimas pagalbos verslui fondas, kuriam nerandama lėšų: „Suprantu, kad negauna įplaukų ir reikia kokiu nors būdu injekciją padaryti, tai sugalvojote du zuikius nušauti vienu metu ar ne taip?“
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas įžvelgė, kad pensijų fondams leidus investuoti į naujai kuriamą valstybinį fondą, sukauptos pensijos galės būti naudojamos likvidumo paskoloms karantino paveiktam verslui.
„Įstatymu paketu bus sudaryta galimybė investuoti į S. Skvernelio sukurtą valstybinį fondą – kitais žodžiais, sukauptos pensijos galės būti naudojamos likvidumo paskoloms karantino paveiktam verslui. Man tai skamba kaip receptas didelei nelaimei“, – kalbėjo M. Majauskas.
Jo teigimu, leidimas pensijų fondams investuoti į nekilnojamąjį turtą kelia abejonių, ar įstatymais „nebus specialiai sukurta galimybė nekilnojamojo turto rykliams krizės metu tiesiog išsiparduoti savo esminius projektus“.
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad rizikas turės valdyti šalies centrinis bankas – jis rizikų neįžvelgė.
„Taip, manau, kad Lietuvos bankas turi imtis papildomų priemonių“, – teigė finansų ministras.
Tuo tarpu Mišri Seimo narių grupei priklausantis Virgilijus Poderys įžvelgė interesų konfliktą, nes centrinis bankas turėtų dvi roles: „Ir įmones (nukentėjusias nuo koronaviruso – BNS) gelbėti, ir pensijų fondų lėšas didinti“.
Jis įsitikinęs, kad pensijų fondų investicijos Lietuvoje paskatins šalies kapitalo rinką, nes, pasak jo, dabar trys ketvirtadaliai pensijų fondų lėšų „iškeliauja į užsienį ir stimuliuoja svetimas ekonomikas“.
Dėl valstybės kuriamo pagalbos verslui fondo Lietuva dar laukia atsakymo iš Europos Komisijos.
