„Gelsvė labai labai geras augalas. Prieskoninis augalas. Skaniai kvepia, aštroko skonio, bet labai tinka Mildos šventei, kadangi šitas augalas skatina gilius, stiprius Meilės jausmus, stiprina draugystę“, – sako Asvejos parko specialistė Gema Kuorienė.
Kartu su pagalbininke Aušra žoliauja Asvejos regioninio parko žolelių žinovė Gema Kuorienė. Laumių apdarais pasipuošusios moterys sako, šiandien labai svarbu išsivirti meilės arbatos, ir nesvarbu, iš gelsvės ar kitų vadinamųjų meilės žolių. Mat šalyje švenčiama lietuvių meilės deivės Mildos diena. Kitaip – lietuviškoji įsimylėjėlių diena. Tad kokia gi šventė be meilės arbatos. Ir ne tik iš gelsvės, arbatai tinka ir vadinami švento Petro rakteliai.
„Raktažolės atidaro vartus į mylimųjų širdis. Raktažolės tai gėlytė, teikianti labai daug energijos“, – pasakoja G. Kuorienė.
Kol vieni geria meilės arbatą, kiti skuba į įsimylėjėliams skirtas vietas. Kas ieško bučinių vietos šalia Lajų tako, o kas skuba į Asvejos regioninį parką. Čia net ir visas Meilės takas su įvairiais žaidimais, skirtas įsimylėjėliams. Jo įkūrėja Jurga sako, norinčiųjų būtent čia ne tik prisipažinti meilėje, bet ir pasitikrinti jausmus – apstu, ir ne tik švenčiant Meilės dieną.
„Meilės tako paskirtis užduoti vienas kitam klausimus, kurių paprastoje buityje mes jau esame nebelinkę vienas kitam užduoti. Ir įdomiausia tai, kad atsakius į visus tuos klausimus, santykiai tikrai, tikrai gali pagražėti“, – teigia idėjos autorė Jurga Vidugirienė.
Tiesa, šis takas netrukus bus dar ilgesnis, ir persikels į kitą Asvejos parko vietą. Tad klausimų, kaip sako idėjos iniciatorė, bus kur kas daugiau, įdomesnis bus ir pats žaidimas. Etninės kultūros žinovai sako, kad ir senovėje Meilės dieną žaidimų netrūko. Jaunimas šią dieną burdavosi, kiekvienam smagu buvo pažvelgti į savo ateitį. O burtai – lygiai tie patys patys, kuriais burdavosi visi ir per didžiąsias metų šventes. Tiesa, be burtų, populiarios buvo ir žvalgytuvės.
Ir linkėjimai Meilės dieną taip pat liedavosi tie patys, ko žmonės linkėdavo vienas kitam ir per kitas didžiąsias šventes.
„Kad jis galėtų, nes lietuviškas žodis galia yra galėti, ir šiandien mes žinome, kaip svarbu ir meilėje tas galėjimas. Pažiūrėkit, net tabletes įvairias gamina, kad tik galėtų tą meilę kuo ilgiau pratęsti“, – kalbėjo etninės kultūros žinovas Jonas Vaiškūnas.
Tiesa, senovėje lietuvių meilės diena buvo švenčiama tikrai kitaip, nei esame įpratę matyti dabar.
„Kalbame apie meilę ne vien, kaip šiandien ją suprantam… Šiandien meilę dažniausiai suprantam kaip pramogą. Bet kažkada meilė buvo gimtuvių, ir gimimo pratęsimo galia. Tai buvo galia, kuri įgalina žmogų tęsti gyvybę. Jaunimas renkasi, puošia berželiais tą savo šventės vietą. Ir ten linksminasi, bučiuojasi, džiūgauja. Ir aišku, po to, ko gero, ne vienas pratęsia tą draugystę gyvenime ir toliau“, – sako J. Vaiškūnas.
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje, kaip sako etninės kultūros žinovas, Meilės diena paminėta 1835 metais. Ją savo veikale paminėjo istorikas Teodoras Narbutas. Tačiau ne visi istorikai taikstosi su jo tiesomis, bet kone vienbalsiai pritaria – jeigu turime nors vieną papildomą šventę, tai smagu, kad galime švęsti.
Ir priduria žinovai, o ką gali žinoti, galbūt vieną dieną ji nurungs pasaulyje taip populiarią švento Valentino dieną.
