REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tarp Seimo ir prezidento rūmų – dar neregėta kova: parlamentarai Prezidentūrai grasina trimis skundais į Konstitucinį Teismą. Visi jie dėl akibrokšto, kai Aukščiausiojo Teismo skyriaus viršininkė vietoj prezidento siūlomo paaukštinimo perkelta į žemesnes pareigas. Ekspertai aiškina, kad dviejų valdžių ginčai, nusikėlę į teismus, politinės įtampos tarp valdančiųjų ir Prezidentūros nesumažins.

Tarp Seimo ir prezidento rūmų – dar neregėta kova: parlamentarai Prezidentūrai grasina trimis skundais į Konstitucinį Teismą. Visi jie dėl akibrokšto, kai Aukščiausiojo Teismo skyriaus viršininkė vietoj prezidento siūlomo paaukštinimo perkelta į žemesnes pareigas. Ekspertai aiškina, kad dviejų valdžių ginčai, nusikėlę į teismus, politinės įtampos tarp valdančiųjų ir Prezidentūros nesumažins.

REKLAMA

Sigita Rudėnaitė dabar turbūt dažniausiai linksniuojama teisėja Lietuvoje. Dar prieš savaitę ji buvo Aukščiausio Teismo skyriaus viršininkė. Prezidentui ją pasiūlius paaukštinti į šio teismo pirmininkes, po slapto balsavimo Seime ji, priešingai, – pažeminta iki eilinės teisėjos.

„Tas atleidimas, be jokio pagrindo teisinio ir konstitucinio, tikėdamasi kažkiek ir eidama būti paaukštinta, o iš tikrųjų buvau pažeminta, tai yra svarbu, kas sukelia visą problemą, kuri čia užsivėlė. Situacija neeilinė“, – sako teisėja Sigita Rudėnaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Rudėnaitė įsitikinusi, kad yra atleista neteisėtai. Jai 270 eurų sumažinta alga. Tad nedvejoja – jei greit negrįš į senas skyriaus pirmininkės pareigas, kreipsis į teismą:

REKLAMA

„Kas čia kaltas, man neįdomu. Man asmeniškai nėra svarbu, ar tai prezidento dekretas, gal Seimo procedūrose yra bėda, jei Seimo teisininkai, Seimo nariai, matydami, kad gali tokia situacija susidaryti, nieko nedarė.“

Seimas situaciją dabar jau bando atitaisyti. Valdantieji kaltę verčia Prezidentūrai. Į Seimo salę žengusi valstietė Agnė Širinskienė siūlo nutarimą, kuriuo būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl prezidento pasirašyto dekreto ir nuo jo priklausiusio Seimo sprendimo.

Aiškinama, kad teisėja nenorom pažeminta pareigose dėl to, nes Prezidentūra nemokšiškai surašė dekretą.

REKLAMA
REKLAMA

„Gali būti, kad pasirinkus tokią formuluotę, kokios nesirinkdavo joks Lietuvos Respublikos vadovas, buvo nesilaikyta 8 ir 90 straipsnių reikalavimų“, – pasakoja valstietė Agnė Širinskienė.

„Dabar prezidentas teikia kandidatus į Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus, jūs keršijate ir jų nepaskiriate. Dabar jau įspyrėte prezidentui, ir gal baigsite su tais žaidimais?“, – teigia konservatorius Mykolas Majauskas.

Įprastai teisėją iš pareigų atleisdavo tik tuomet, jei būdavo pritarta paaukštinimui. O dabar teisėja atleista net kai Seimas nepritarė jos paaukštinimui. Valdantieji aiškina, jog teisėjos pareigų pažeminimo ir Konstitucinio Teismo buvo galima išvengti, bet Prezidentūra dekretą atsisakė taisyti, nors to prašyta dar gruodį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes dabar turim užsispyrimą prezidento patarėjų atveju, kada klaidų nenorima matyti ir nenorima jų pripažinti“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Premjeras Saulius Skvernelis situaciją komentruoja taip: „Kas tas klaidas padarė, reikėtų iniciatyvą rodyti ir tartis. Jeigu nėra kitos sprendimo iš Prezidentūros, ir tą norėčiau, kad padarytų Seimas.“

„O ką Seimas turėjo padaryti, jei neteisingai pateiktas dekretas? Seimas situaciją taiso, nes nuo to laiko, kai bus pateiktas dekretas, nutarimas negalios“, – sako valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.

Tiesa, kad dekretą prašė taisyti, kalba ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius:

REKLAMA

„Prezidentūra užsispyrė. Jai buvo sakoma ne tik gruodžio mėnesį, bet sakė ir Teisingumo ministerijos žmonės, ir aš sakiau, bet jie nesugebėjo pakilti virš savo politinių ambicijų.“

Visgi, dabar klausiama, kodėl Seimas garsiai prakalbo dabar, kai klaida padaryta, o ne tuomet, kai matė, kuo gali baigtis balsavimas.

„Mes problemas bandome spręsti tyliai ir darbiniu būdu, bet šįkart to padaryti nepavyko“, – pasakoja A. Širinskienė.

„Tarpinstitucinis pasistumdymas buvo, bet Seimas turėjo laikytis principinės pozicijos, kad tai yra ydinga situacija ir kraštutiniu atveju situaciją išviešinti dar prieš balsavimą“, – pasakoja politologė Rima Urbonaitė.

REKLAMA

Politologai, apžvalgininkai ir teisės žinovai antrą savaitę vykstantį akibrokštą dėl teisėjos vadina Prezidentūros ir valdančiųjų įsisenėjusių pykčių kulminacija. Atsakomybės neva trūksta ir Prezidentūrai, ir valdantiesiems.

„Visas šitas susikirtimas prasidėjo daug anksčiau – kai prezidentas, ne visai aiškiais argumentais remdamasis atmetė valdančiųjų kandidatą į Ekonomikos ir inovacijų ministrus. Tai buvo galima laukti, kad Seimas atsakys atmesdamas prezidento teikiamą kandidatūrą. Jos pradėjo aiškintis politinės galios santykius“, – teigia buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius.

Tiesa, į Konstitucinį Teismą dėl teisėjų skyrimo ir atleidimo tvarkos išaiškinimo kreipėsi ir opozicija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų kreipimasis yra labiau teisinis, o valstiečių daugiau politinis – tokios kovos su Prezidentūra išdava“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Valstiečiai prezidentui grasina ir dar vienu, jau trečiu dėl šio klausimo, kreipimųsi į Konstitucinį Teismą. Taip neva nutiks, jei prezidentas, kaip žadėjo, gal net vasarą Rudėnaitės kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo pirmininkes siūlys antrąkart.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų