Socialiniuose tinkluose darželinukų tėvai jau kelia klausimus dėl darželių veiklos po karantino, ar atsidarius visiems darželiams nebebus galima vesti vaikų su alergine sloga, ar kosuliu, kaip anksčiau buvo leidžiama? Ar dabar darželiuose taikomų griežtų higienos taisyklių bus laikomasi ir po karantino?
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad šiuo metu yra ruošiama ir derinama tvarka. Ministras svarsto, jog logiškai pagalvojus, sloguojantys ir kosintys vaikai neturėtų būti priimami į ugdymo įstaigas, bet dėl to galutinai turi apsispręsti ekspertai.
„Kol kas detaliai neatsakysiu dėl visų simptomų vaikams taikymo, nes tos tvarkos kol kas yra ruošiamos ir derinamos. Logiškai galvojant, neturėtų būti įleidžiami. Bet kaip apsispręs ekspertai, infekcijų kontrolės ekspertai, kiek realu yra riziką suvaldyti tam tikrų simptomų, kaip alergiją turintiems vaikams. Šiandien negalėčiau pasakyti, kokia tvarka bus nustatyta“, – yra sakęs ministras A. Veryga.
Sušvelninus karantiną dalis darželių jau atvėrė duris mažyliams, kurių abu tėvai privalo dirbti fiziškai ir nėra kam prižiūrėti. Vyriausybės sudarytame keturių etapų karantino švelninimo plane numatoma, kad darželiai visu pajėgumu galėtų veikti tik atšaukus karantiną, o tai būtų daroma atsižvelgus į epidemiologinę situaciją šalyje.
Šiuo metu į ugdymo įstaigą gali būti priimami tik nekarščiuojantys vaikai. Vaikams, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 laipsniai) ar kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas, bėrimai ir pan.), negali būti priimami dalyvauti grupės veikloje.
Gydytoja: nereikėtų bijoti elementarios slogos ar nestipraus kosulio
Šeimos gydytoja Elena Šukė tv3.lt teigė, kad tikrai nereikėtų bijoti visų simptomų. Kai visi vaikai sugrįš į darželius tai natūralu, kad susirgimų padaugės. Bet atsiradus elementariai slogai ar kosuliui nereikėtų skubėti tai priskirti koronaviruso simptomams.
„Dabar yra dviprasmiška situacija. Suprantu, kad sugrįžus po karantino į ugdymo įstaigas padaugės peršalimo ligų, kaip po visų ilgesnių atostogų ir tai normalus reiškinys. Ilgą laiką vaikams nebuvus kartu ir po ilgo laiko susitikus, tų ligų padaugėja. Tų ligų tikriausiai bus daug daugiau nei įprastai tokiu sezono metu.
Nepamirškime, kad koronavirusas ne vien tik su sloga, atkreipkime dėmesį į karščiavimą. Tikrai yra simptomų, kurių neturime bijoti – tai elementari sloga, ar dėl tos slogos atsiradęs nestiprus kosulys, ar vaiko alerginė sloga, akių ašarojimas. Tokių simptomų neturėtume bijoti, nes tai greičiausiai ne koronaviruso simptomai.
Šiuo atveju labai sunku tėvams ir darželių auklėtojams atskirti, kur čia paprasta sloga, kosulys, o kur čia jau kosulys dėl kitos virusinės infekcijos, o galbūt ir dėl koronavirusinės infekcijos“, – teigė medikė.
Pasak šeimos gydytojos, suprantama, kad norisi tėvams sugrįžti į darbo rinką, vaikams į darželius.
„Bet iš epidemiologinės pusės sakyčiau, kad kiek įmanoma ilgiau apskritai reikėtų nevesti vaikų į ugdymo įstaigas. Iš žmogiškos ir šeimos gydytojos pusės, sakyčiau, kad reikėtų juos leisti atgal tik labai prisižiūrint.
Kylant bent kokiam klausimui reikėtų kalbėtis su savo šeimos gydytoju ar pediatru, kad jis pasakytų, ar šiam vaikui galime įtarti kažkokią infekcinę ligą, ar tai tik pavasarinė alergija, paprastas peršalimas ar kažkas kito“, – sakė „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančios medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja E. Šukė.
Tvarka darželiuose keičiasi
Lietuvos tėvų forumo tarybos narė Indrė Pavinkšnienė teigia, kad visi turėsime išmokti gyventi kitaip nei anksčiau gyvenome. Taip pat ir darželiai.
„Dabartinė situacija gali paskatinti atsirasti daugiau kitokių formų ugdymo įstaigų – lauko darželių ar lauko mokyklų. Tai turėtų paskatinti platesnį požiūrį“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, šiuo metu neramina žinia, kad vaikai grįžta į darželius, kuriuose nevyksta ugdymas, tik vykdoma jų priežiūra. Ilgesnį laiką vaikams nebuvus socialinėje aplinkoje, jų socialiniai gebėjimai ir kompetencijos sugrįžus tikrai pasilps.
„Manau, kad vaikų ugdymas įstaigose turėtų būti užtikrintas. Nekalbu apie mokymą rašyti, skaityti, bet labai svarbus asmeninių kompetencijų ugdymas.
Labai neramina tai, kad vaikai grįžta ne į savo darželius, kur jie buvo pripratę. Grįžta į kitą vietą ir su kitomis auklėtojomis. Vaikai tikrai išgyvens nesaugumo jausmą ir turės iš naujo adaptuotis prie naujos aplinkos.
Tai lygiai tas pats, kaip vaiką vesti į naują darželį. Adaptacija vaikui naujoje įstaigoje gali užtrukti net iki pusės metų“, – pažymėjo pašnekovė.
Pasak I. Pavinkšnienės, stresas, kurį patiria vaikai labai atsiliepia jų savijautai ir sveikatai. Karantino metu vaikai daug laiko praleido namuose, o išėjus į darželį jų organizmai gali į viską reaguoti daug jautriau.
Vaikai į darželius kol kas neplūsta
Tiesa, praėjusią savaitę vaikai į darželius dar neplūdo. Kai kuriuose sostinės darželiuose buvo vos po vieną ar du vaikus, o kituose miestuose į vieną atsidariusį darželį atėjo tik 7 vaikai. Darželiuose neklega būriai vaikų ne tik dėl tėvų nenoro vesti ten savo atžalas, bet ir dėl griežtų karantino reikalavimų, poreikio įrodyti, kad vaikas tikrai privalo lankyti darželį ir niekas namuose negali jo prižiūrėti.
Savivaldybės įpareigotos organizuoti vaikų priežiūros paslaugas, kai tėvai ar vaiko globėjai pateikia darbdavio pažymą dėl būtinumo dirbti. Taigi, į darželį vaikas gali ateiti tik jei abu tėvai privalo dirbti ir neturi, kam jo palikti.
Vilniuje savivaldybei priklauso 137 darželiai, į juos paprastai susirenka apie 28 tūkst. vaikų, bet praėjusį antradienį į darželius atėjo tik 277 vaikai. Sostinėje veikė apie 90 darželių, bet kai kuriuose buvo vos po vieną ar du vaikus.
Kaune praėjusį antradienį veikė vos du darželiai ir juos lankė tik 13 vaikų. Šiaip Kaune veikia 93 savivaldybės darželiai, dar 15 yra privačių. Darželius Kaune paprastai lanko apie puspenkiolikto tūkstančio vaikų.
Klaipėdoje situacija panaši, kaip ir Kaune. Praėjusį antradienį uostamiestyje veikė 13 darželių į kuriuos ėjo vos 20 vaikų. Paprastai uostamiestyje veikia 51 savivaldybei priklausantis darželis ir ten žygiuoja apie 8 tūkst. mažylių.
Šiauliuose darželinukų kiek gausiau. Antradienį dirbo 8 darželiai, kurie sulaukė 71 vaiko. Paprastai į 31 savivaldybei priklausantį darželį ateina apie 4 tūkst. vaikų.
Panevėžys į vieną veikiantį darželį atėjo 7 vaikai. Iš viso Panevėžyje veikia 29 savivaldybės darželiai, sulaukiantys iki puspenkto tūkstančio darželinukų.
Beveik visų kalbintų miestų šveitimo skyrių atstovai teigė, kad esant poreikiui, būtų galima priimti kur kas daugiau darželinukų, darželiai tam pasiruošę.
Griežti reikalavimai tėvams ir ugdymo įstaigoms
Dalis šalies miestų nuo pirmadienio atveria mokyklų ir darželių duris dirbti privalančių tėvų vaikams. Tačiau ir tėvai, ir įstaigų darbuotojai įpareigojami laikytis griežtų higienos taisyklių, kad pavyktų išvengti koronaviruso plitimo vaikų priežiūros įstaigose.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė sprendimą, kuriuo numatoma, kokios apsaugos priemonės būtinos vaikų priežiūros organizavimo įstaigose.
Pirmiausia tėvams būtina žinoti, kad į įstaigas savo atžalų jie vesti negali tuomet, kai mažieji serga lėtinėmis ligomis, dėl kurių tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą. Taip pat vaikai turi likti namuose, kai gyvena kartu su asmenimis, kurie priskiriami rizikos grupėms, tai – vyresnio nei 60 metų asmenys ir žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis.
Savivaldybės įpareigojamos organizuoti vaikų priežiūros paslaugas, kai tėvai ar vaiko globėjai pateikia darbdavio pažymą dėl būtinumo dirbti, t. y., kai abu tėvai privalo dirbti ir neturi kam palikti vaiko namuose.
Asmenys, atlydintys vaikus į ugdymo įstaigą, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Šalia įėjimo į įstaigą ir patalpas, kur prižiūrimi vaikai, turi būti suteikta galimybė dezinfekuoti rankas, bet vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Į įstaigą gali būti priimami tik nekarščiuojantys vaikai. Vaikams, kuriems pasireiškia karščiavimas (37,3 laipsniai) ar kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas, vėrimai ir pan.), nebus priimami dalyvauti grupės veikloje.
Ugdymo įstaigos savo paslaugas privalo organizuoti ne didesnėse kaip 10 asmenų grupėse. Darbuotojai turi dirbti tik vienoje grupėje, o vaikai privalo lankyti tą pačią grupę, kad nebūtų galimybės kontaktuoti su vaikais kitose grupėse nei patalpose, nei lauke. Vienam vaikui ugdymo įstaigoje turi tekti ne mažesnis kaip 4 kv. m plotas.
Vaikus prižiūrintys asmenys taip pat privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugas. Tai pat įstaigoje negali dirbti darbuotojai, kurie karščiuoja ar jiems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių (sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas, vėrimai ir pan.). Su vaikais negali dirbti darbuotojai, priklausantys rizikos grupei.
Darbuotojų kūno temperatūra matuojama iškart atvykus į darbą. O tie, kuriems pasireiškia anksčiau minėti ligų požymiai, nedelsiant nušalinami nuo darbo ir turi kreiptis į medikus.
Pridėti į editorį (0)+
