REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Panevėžio senvagė po dvejų metų pertraukos vėl sulaukė injekcijos kilograminių žuvų. Vadinamųjų vandens karvių, mintančių fitoplanktonu. Amūrų ir plačiakakčių prileista tam, kad tvenkinio vandenį vaduotų nuo dumblių ir žolių.

Panevėžio senvagė po dvejų metų pertraukos vėl sulaukė injekcijos kilograminių žuvų. Vadinamųjų vandens karvių, mintančių fitoplanktonu. Amūrų ir plačiakakčių prileista tam, kad tvenkinio vandenį vaduotų nuo dumblių ir žolių.

REKLAMA

Štai link Panevėžio centrinės miesto dalies Senvagės tvenkinio atrieda gyvasis krovinys. Laikšių kaimo augintinės iš Kelmės rajono.

Specialiose talpyklose spurda laisvės ištroškę amūrai ir plačiakakčiai. Per šimtą kilogramų stambios žuvies jau netrukus papildys Senvagės vandenis.

Pirmosios išleidžiamos žuvys slysta trapu ir vos pūkštelėjusios į vandenį vikriai neria gilyn. Tai geras ženklas – laisvę pajutę baltieji amūrai, plačiakakčiai gyvi ir sveiki.

„Po 2 ir po 3 kg čia jie, svarbiausia, kad vandens lygis nesumažėtų, kuo daugiau vandens, tuo geriau jiems tvenkiny“, – sako įžuvintojas Algirdas Žičkus.

REKLAMA
REKLAMA

„Įleisime apie 40 kg baltųjų amūrų trimečių ir apie 65 kg plačiakakčių. Tai yra stovintis vanduo ir tos žolės, jos auga natūraliai“, – pasakoja miesto ekologė Rūta Taučikienė.

REKLAMA

Vadinamųjų vandens karvių, mintančių fitoplanktonu, į Senvagę prileista tam, kad valytų tvenkinio vandenį nuo dumblių ir žolių. Be to, pavasarį šitaip amūrais ir plačiakakčiais papildomi miesto vandenys kompensuoja žiemos nuostolius, kai dėl didelių šalčių ir deguonies trūkumo dalis po Senvagės ledu užšalusių žuvų tiesiog uždūsta.

„Šios dvi žuvys yra, sakykim, amūras nuvalgo tvenkinyje perteklinę žolę, o plačiakaktis filtruoja vandenį“, – teigia gamtosaugininkas Marius Kazlauskas.

„Pirmą kartą Nevėžio Senvagėj įleista amūrų buvo 2003 m. ir tiesiog pastebėjom, kad pastebimai sumažėjo žolės augimas Senvagėje. Ir nuo 2011 metų iš pradžių kasmet įžuvinama dabar jau kas 2 metai“, – kalbėjo R. Taučikienė.

REKLAMA
REKLAMA

Vandens sanitarai sveria po kilogramą ir daugiau tam, kad paaugintos žuvys vandenyje pradėtų švarinimo darbus nedelsiant. Mat šilumamėgės žuvys mūsų klimato sąlygomis pačios nesiveisia.

„Vienas dalykas – tos žuvys leidžiamos, kad būtų vanduo švarus ir gražus tas vandens telkinys, o rudenį leidžiama išgaudyti tam, kad nereikėtų žiemą saugoti, nes vienais metais nuo to ir prasidėjo, kad kai buvo labai šalta žiema, tie amūrai prišalo prie ledo“, – sako Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas.

Senvagę nuo vandens augalų užžėlimo žuvys gelbėja nebe pirmąkart, tik šįsyk nutarta daugiau įleisti plačiakakčių, kurie minta dumblu. Tam, kad labiau praskaidrėtų vanduo. O kartu su vandens švarintojų įžuvinimu Panevėžio miesto tvenkinyje iki pat vasaros pabaigos ribojama mėgėjiška žūklė. Vėl gaudyti žuvis čia bus galima po Baltojo amūro šventės – visą rudenį ir per žiemą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų