„Kalbant apie tai, kaip keisis draudžiamosios pajamos, tai, ko gero, balandžio mėnuo bus tas, kur mes turėsime vidutines pajamas asmenų, dirbusių visą mėnesį, jei ne mažiausias, tai vienas mažiausių šiais metais“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje kalbėjo „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.
Jei dar sausį ir vasarį metinis pajamų augimas siekė 11,5–12 proc., kovą jis sumažėjo iki 5,9 proc.
Taip pat „Sodra“ kovą užfiksavo, kad išaugo skaičius asmenų, kurie dėl karantino uždirbo mažesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą – jų skaičius paaugo iki 15 proc. Pagal šį skaičių sugrįžome į 2017 metų lygį. Anot J. Varanauskienės, tai gali būti susiję su tuo, kad dalis šių darbuotojų karantino pradžioje gavo ligos išmokas.
„Išskirtinis dalykas, kad, suskaičiavę, kiek asmenų kovo mėnesį uždirbo mažiau nei minimalią algą, matome šuolį nemenką. Tam įtakos galėjo turėti tai, kad žmonės, kurių darbo užmokestis balansuoja ties minimalia alga, galbūt dalį kovo mėnesio gavo ligos išmoką ir dėl to jų pajamos yra mažesnės negu minimali mėnesio alga“, – teigė ji.
Prognozuoja nedarbo išmokų augimą
„Sodra“ taip pat prognozuoja, kad artimiausiu metu didės nedarbo išmokų gavėjų skaičius, nes dalis darbuotojų atsiduria situacijoje, kuomet turi nutraukti darbo sutartis.
„Nuo karantino pradžios suskaičiavome, kad beveik 14,5 tūkst. daugiau žmonių buvo atleista nei priimta į darbus. Pagal veiklas rikiuojasi tos pačios veiklos sritys: maitinimas, turizmas, prekyba dažniau ne maisto prekėmis, drabužių siuvimas, keleivinis transportas. Pirmiausiai buvo atleisti kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai, turizmo, maitinimo paslaugų aptarnaujantis personalas. Dažniausias pagrindas – sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva“, – teigė J. Varanauskienė.
Nedarbo draudimo išmokų gavėjų skaičius kovą, lyginant su praėjusiu kovu, augo 8,4 proc., o balandžio mėnesį atitinkamai padidėjo 18 proc. Vidutinė nedarbo išmoka – 343 eurai per mėnesį.
Karantinas kainuoja po 2 mln. eurų kasdien
J. Varanauskienė taip pat teigė, kad koronaviruso krizė daro spaudimą „Sodros“ biudžetui – anot jos, karantinas kasdien „Sodrai“ kainuoja papildomai apie 2 mln. eurų.
„Sodrai“ karantinas papildomai kainuoja maždaug 2 mln. eurų per dieną. Dabar tai daugiausiai susiję su ligos išmokomis. Jei ir kai karantinas baigsis ir ilgalaikis poveikis ekonomikai bus reikšmingas, tai tiesiog tas ligos išmokas gali pakeisti didesnės nedarbo išmokos“, – sakė J. Varanauskienė.
Nepaisant to, ji pabrėžė, kad „Sodra“ turi sukaupusi pakankamas atsargas iki metų pabaigos.
„Pagal dabartinę situaciją mes matome, kad skylė kaip tokia neatsivers, mūsų turimos atsargos turėtų būti pakankamos iki metų pabaigos“, – sakė ji.
Pagal pernai Seimo patvirtintą biudžetą, „Sodros“ pajamos šiais metais turėjo siekti 4,894 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 4,55 mlrd. eurų.
Ligos išmokos
Pirmosiomis karantino savaitėmis „Sodra“ fiksavo, kad ūgtelėjo skaičius ligos išmokų, susijusių su kitomis ligomis.
„Manome, kad tam įtakos galėjo turėti tam tikra sumaištis ir panika dėl savo sveikatos. Ilgainiui matome, kad situacija stabilizavosi ir šiuo metu turime gana įprastą kitų susirgimų atvejų skaičių. Galima fiksuoti, kad maždaug 60 tūkst. tėvų arba senelių šiuo metu prižiūri vaikus, kurie dėl karantino negali lankyti ugdymo įstaigų“, – sakė „Sodros“ direktorė“
Dažniausiai nedarbingumo pažymėjimus gavo darbuotojai, dirbantys parduotuvėse, su turizmu susijusiose veiklose, pramogose ir odontologijos paslaugose. Mažiausiai – dirbantys švietimo įstaigose, centrinėse administracinėse institucijose, infrastruktūroje ir sezoninėse žemės ūkio veiklų įmonėse.
Vidutinė vienos darbo dienos ligos išmoka sergant – 33 eurai.
