REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskelbus apie planuojamą atlikti epidemiologinį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kiek žmonių visuomenėje gali būti įgiję imunitetą COVID-19, medikų bendruomenei kilo daug neaiškumų. Kaip pasirodo, Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė tą daryti taikant molekulinius PGR tyrimus, tačiau dalis specialistų tvirtina, kad tokio metodo taikymas šiuo atveju neturi prasmės.  

Paskelbus apie planuojamą atlikti epidemiologinį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kiek žmonių visuomenėje gali būti įgiję imunitetą COVID-19, medikų bendruomenei kilo daug neaiškumų. Kaip pasirodo, Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė tą daryti taikant molekulinius PGR tyrimus, tačiau dalis specialistų tvirtina, kad tokio metodo taikymas šiuo atveju neturi prasmės.  

REKLAMA

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, prof. Saulius Čaplinskas dar ketvirtadienį stebėjosi tokiu ministerijos sprendimu.

„Pasirodo, kad aš kalbėjau apie „ratus“, o kai kurie apie „batus“. Po visų žiniasklaidos reportažų paaiškėjo, kad populiacinis tyrimas bus atliekamas visai ne kaip kitose šalyse, kur realiai buvo siekiama nustatyti infekcijos paplitimą tarp gyventojų.

Tai galima nustatyti tik taikant šiam tikslui tinkamą diagnostinį metodą – t.y. serologinius (ELISA arba greituosius) tyrimus. Tuo metu Lietuvoje, kaip paaiškėjo, planuojama tyrimą vykdyti taikant PGR metodą, imant tepinėlį iš nosiaryklės. Pabrėžiu, kad toks diagnostikos metodas šiam tikslui yra visiškai netinkamas, ir jis niekaip negali parodyti realaus ligos paplitimo.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesą sakant man, kaip organizavusiam eilę paplitimo (BBS) tyrimų, bendradarbiaujant su PSO, CDC, Johns Hopkins, Veronos, Amsterdamo universitetais, R. Kocho institutu ir kt., tai kelia siaubą... Tai rodo, kad tokius tyrimus planuojantys žmonės neturi supratimo apie diagnostinius metodus ir jų diagnostinę reikšmę..." – dėstė jis savo pastebėjimus socialinėje paskyroje.

REKLAMA

Kas apsprendžia tyrimo tikslumą

Penktadienį profesorius patikslino, kad COVID-19 ligos greitųjų antikūnų diagnostikos testų gamintojų deklaruojamas testų jautrumas yra daugiau kaip 85 proc., o specifiškumas daugiau kaip 90 proc.

„Atliktų klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad testų/tyrimo metodų jautrumas labai priklauso nuo testo atlikimo laiko – t.y. praėjus kiek laiko nuo užsikrėtimo pradžios yra atliekamas tyrimas.

1-7 dieną po infekcijos PGR metodo jautrumas yra 67 proc., kuris po 8 dienos mažėja iki ~54 proc., o dar vėliau krenta iki 45 proc. Tuo tarpu jei antikūnų testas atliekamas iki 8 dienos jo jautrumas tik 29 proc., tačiau po 15 dienos jau gaunamas 80 proc. jautrumas (Zao J. et.al, Clin Infect Dis.2020).

REKLAMA
REKLAMA

Seniai raginu diegti kompleksinį testavimą: PGR pirmosiomis dienomis, o antikūnų – vėlesnėse stadijoe. Mažiausiai diagnostikos klaidų padaroma taikant PGR ir antikūnų testavimą vienu metu", skelbė jis „Facebook“ paskyroje.

S. Čaplinskas pabrėžė, kad antikūnų testą taip pat labai svarbu atlikti persirgusiems žmonėms, prieš grįžtant į socialinį gyvenimą, nes tik nesant IgM antikūnų buvę pacientai jau nebepavojingi ir neužkrečia kitų.

„Deja, atlikus pavienius testavimus matyti, kad sergantieji išleidžiami iš izoliacijos, dar turint IgM antikūnų, nors PGR jau nerodo COVID-19 ligos.

Rinkoje yra daugybė greitųjų antikūnų testų gamintojų (gal per 100) iš kurių 11-os gamintojų yra kokybiški. Jeigu yra abejonių Lietuvą pasiekusių testų kokybe, reikia paprasčiausiai patikrinti jų veikimą su žinomai infekuotais ir sveikais savanoriais. Tai taip paprasta..." – rašė profesorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijos metu tikino nesąs ekspertas įvertinti ir pakomentuoti šio sprendimo, o galimybę naudoti greituosius testus, kurie padeda nustatyti antikūnų kiekį organizme, stabdo dar neatliktas validavimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų