Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė kompiuteryje rodo pavogtų pano nuotraukas – čia Valdemaro Manomaičio darbas, o kitas pavogtas meno kūrinys – grupinis Genovaitės Vincevičienės darbas. Darbai kabėjo šiuose rūmuose Baisogaloje jau daug metų nenaudojami, ir dažnai juose apsilanko vandalai, tačiau šį kartą jų būta gerokai rafinuotesnių. Mozaika nudaužyta ir išvežta. Kam jos prisireikė, direktorė gali tik spėlioti.
„Tikrai sunku įsivaizduoti, nes kai sienoje integruotus dailės fragmentus lupa, tai nežinau ar čia labai dideli, kabutėse, meno mylėtojai, ar čia kokie kaprizai veikia, bet čia tikrai ne vandalai, bet čia kažkoks užsakymas, ko gero, buvo“, – sako instituto direktorė Violeta Juškienė.
Visa kiek vertingesnė įranga iš šio pastato jau seniai perkraustyta, vis tik vandalai dažnai įlįsdavo į pastatą, išdaužydavo, suniokodavo likusius daiktus. Su sienose įmontuotais meno darbais instituto nesugalvojo, kaip pasielgti.
„Tiesiog mes galvojome, ar juos įmanoma būtų pasiimti, bet atrodo, kad neįmanoma, jie integruoti sienoje, bet pasirodo, vagys pasiėmė“, – pasakoja V. Juškienė.
Įdomu tai, kad septynių kvadratinių metrų Valdemaro Manomaičio kūrinyje, nors jis kurtas giliu sovietmečiu, buvo pavaizduotas raitelis ant žirgo, primenantis Lietuvos herbe vaizduojamą Vytį.
„Šito raitelio viename fragmente buvo labai neryškiai įrėžti Gedimino stulpai“, – teigia V. Juškienė.
Šiuose seniai nebenaudojamuose rūmuose dar yra išlikę keletas panašių kūrinių, į vieną iš jų vagys dar kėsinosi, bet arba nesugebėjo jo nudaužti, arba tiesiog pritrūko laiko.
Kaip įvertinti padarytą žalą, direktorė sako nė pati nežinanti – apie materialinę jų vertę niekas niekada nekalbėjęs, tačiau kaip meno darbai jie sunkiai ir įkainojami.
