REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Elektrėnų marių žuvį mėgęs valgyti žvejas susirgo ypač reta ir nemalonia liga. Per penkerius metus jis tapo vos trečiuoju Lietuvoje, kurio organizme buvo rastas žuvinis kaspinuotis. Epidemiologai sako, kad iki dešimties metrų užgauti galintis parazitas nelaimėlio kūne atsirado suvalgius netinkamai apdorotą žuvį. Vyras džiovindavo ir vytindavo savo paties sugautus karpius bei karšius.

Elektrėnų marių žuvį mėgęs valgyti žvejas susirgo ypač reta ir nemalonia liga. Per penkerius metus jis tapo vos trečiuoju Lietuvoje, kurio organizme buvo rastas žuvinis kaspinuotis. Epidemiologai sako, kad iki dešimties metrų užgauti galintis parazitas nelaimėlio kūne atsirado suvalgius netinkamai apdorotą žuvį. Vyras džiovindavo ir vytindavo savo paties sugautus karpius bei karšius.

REKLAMA

Lietuvoje užfiksuotas itin retas susirgimas. Elektrėnų mariose žvejojusio vyro organizme rastas žuvinis kaspinuotis. Greičiausiai jis ten atsidūrė po to, kai vyras valgė netinkamai apdorotą žuvį.

Iki šiol per pastaruosius penkerius metus lėtinė parazitinė liga difilobotriazė buvo nustatyta vos du kartus. Manoma, kad šį kartą kirminas Elektrėnuose žvejoti mėgusio žmogaus organizme užsiveisė suvalgius menkai sūdytų bei vytintų karšių, karpių mėsos. Epidemiologai sako, kad į jo kūną pateko užkrėstoje žuvyje buvusios lervos ir ten galėjo augti gana ilgą laiką.

Pats kaspinuotis suauga per kelis mėnesius, tačiau žarnyne gali išgyventi iki dešimties metų, tad nėra aišku, kada žvejys užsikrėtė.

REKLAMA
REKLAMA

Už jautinį ar kiaulių kaspinuotį žuvinis yra kiek didesnis, tačiau didžiausias pavojus yra jo plitimas. Kitaip nei kitų kaspinuočių atveju – pirminis difilobotriazės platintojas ar šaltinis nėra žmogus. Tai gamtinis židininis susirgimas – lervos vystosi ir greta vandens šaltinių esančių mėsėdžių žinduolių organizme, paukščiuose ir žuvyse, moliuskuose, tad dažnai izoliuoti konkrečią vietą ir pagrindinius platintojus yra sudėtinga.

REKLAMA

„Tokio didelio kaspinuočio, kuris siekia dešimt metrų, žmogus gali nejausti daug metų. Kadangi jis ilgai būna organizme, tai žmogus pradeda jausti simptomus – silpnumas, bendras negalavimas, galvos skausmai, gali su žarnynu būti problemų, nes ten gyvena. Laikui bėgant gali vystytis mažakraujystė“, – sako epidemiologė Aušra Bartulienė.

Elektrėnų mariose ir aplink esančiose įlankose šiandien žvejojantys vyrai stebisi, kad kolega galėjo užsikrėsti tokiu parazitu. Esą liaudyje vadinamą soliterį jie anksčiau pastebėdavo, ypatingai vandeniui atšilus, tačiau visi gerai žino, kaip atskirti užsikrėtusią žuvį, taip pat ir kaip ją tinkamai paruošti:

REKLAMA
REKLAMA

„Kai buvo šiltas vanduo kanale, tai beveik kiekviena žuvis buvo užsikrėtus. Dabar tai jie dingo, tai iš kur jis jį ištraukė, neįsivaizduoju. Anksčiau tai pagaudavom. Valgome. Tai reikia ją paruošti. Tai kepame ir valgome.“

„Grynai kaip kirmėlė, matosi iš karto. Žuvį pagauni ir matai, kad pilvas per didelis. Ypač ant kuojų gerai matyti.“

Pasak specialistų, kaspinuočiai buvo paplitę tais laikais, kai žmonės dar nemokėjo tinkamai apdoroti žuvies. Štai Skandinavijoje prieš šimtmetį tai buvo net gana dažna mirties priežastis.

Visgi, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovas Darius Nienius sako, kad taip paprastai, kaip minėjo žvejai, lervų žuvyje plika akimi aptikti praktiškai neįmanoma. Jos nedidelės ir slepiasi giliai raumenyse. Jis taip pat priduria, kad parazitai paplitę tiek gėlame vandenyje, tiek jūroje. O ar mūsų šalyje užkrėstų žuvų daug, atsakyti neįmanoma, mat tokie tyrimai neatliekami.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra dažniausiai plėšriosios žuvys. Jei Lietuvoje gyvenančios tai lydekos, ešeriai, vėgėlės. Skandinavijoje, kur labiausiai paplitusios lašišos, upėtakiai. Tačiau yra ir informacijos, pagrįstos moksliniais tyrimais, kad tai gali būti ir visaėdės žuvys“, – pasakoja direktoriaus pavaduotojas Darius Nienius.

Jau užsikrėtę žmonės gydomi vaistais, daromos ir operacijos, o kad tokių procedūrų neprireiktų, medikai ir mitybos ekspertai pataria visuomet žuvį tinkamai termiškai apdoroti. Taip pat ir laikytis nuolatinės higienos, mat sergantis asmuo kiekvieną dieną su išmatomis gali išskirti apie milijoną kaspinuočių kiaušinėlių ir užteršti aplinką.

REKLAMA

Pasak epidemiologės Aušros Bartulienės žuvį ir jos produktus derėtų virti ar kepti ne trumpiau kaip 20 minučių. O štai pavyzdžiui, pyragą su žuvies įdaru kepti net iki valandos. Tinka stiprus sūdymas – 20 procentų druskos žuvies svoriui. Parazitus nukenksmina ir šaldymas – bent 18 laipsnių šaltyje – 24 valandoms.

„Virš 60 laipsnių temperatūra užmuša visus kiaušinėlius parazitų. Užmuša mėsoje, pavyzdžiui žuvyje, esančias lervas. Verdant reikia pagalvoti kokio dydžio ta žuvis, kad jos viduje temperatūra pasiektų 60 laipsnių“, – teigia A. Bartulienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša ir apie meningokokinės infekcijos atvejus šiais metais. Tiesa jų penkiais mažiau nei per pirmąjį metų ketvirtį pernai – iš viso 8 susirgimai. Mirčių, laimei, 2020-aisiais neregistruota.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų