Pakelėse nugulusios ir dėvėtos apsauginės pirštinės ir kaukės, o prekybos centrų aikštelės kartais sėte nusėtos besiplaikstančiomis vienkartinėmis pirštinėmis.
Baltos ir spalvotos jos mėtosi prie dviračių takų, parkuose, įstrigusios pakrūmėse. Štai įmonės „Kauno švara“ darbuotojai žaliuosiuose plotuose renka šiukšles.
Jie pasakoja, kad vienkartinių pirštinių ypač daug randama parduotuvių prieigose. Dažniausiai tai lengvutės, polietileninės, kurios nemokamos visuose prekybos centruose.
„Daugiausia būna parkuose, žmonės eina iš parduotuvės ir paskui išmeta, kai vėjas skraido po gatvę visą matosi aiškiai, netvarkingai“, – sako „Kauno švara“ darbininkas Petras Rasocha.
Panaudotas pirštines žmonės meta į šiukšliadėžes prie parduotuvių, kurios dažnai tokios perpildytos, kad šiukšlės virsta pro karštus.
O štai ir vaizdas prie vieno iš prekybos centrų Kaune, šiukšliadėžė pilnutėlė vienkartinių pirštinų – užtenka stipresnio vėjo gūsio ir pirštinės kaip mat išsisklaido po visą stovėjimo aikštelę.
Kad lietuviai saugosi ir saugo kitus visomis įmanomomis priemonės nuo pavojingos infekcijos džiugina, tačiau, panašu, kad šiais laikais posakis „mesti pirštinę” įgauna visai kitokią prasmę. Į dvikovą su pavojumi kviečiame patys save, sako įvairių iniciatyvų švarinant Lietuvos gamtą autorius Giedrius Bučas:
„Tas srautas tų šiukšlių papildomas, ypač tose vietose prie vandens, kaip parkai, kaip mes čia Panemunės šile esam, tai viską vėjas pučia į vandenį ir su srove iškeliauja toliau ir teršia tą aplinką.“
Pastarosiomis dienomis tvarkant miesto erdves į šiukšlių maišus darbuotojams vis dažniau tenka krauti gyventojų apsaugai nuo koronaviruso naudotas priemones, tad baiminasi ir užkrato grėsmės.
„Tokių atliekų randame ir autobusų sustojimuose, ir parkuose, ir masinio susibūrimo vietose, mašinų aikštelėse, jų pavartėse. Šios atliekos yra laikomos pavojingomis atliekomis, tačiau lieka neaišku ar tiek šios atliekos ar kitos yra neužkrėstos ir neinfekuotos“, – pasakoja „Kauno švara“ atstovas Jonas Tumpa.
Ir aplinką tvarkantiems darbuotojams, ir geros valios žmonėms, kurie skuba tokias atliekas surinkti derėtų itin saugotis ir patiems dėvėti apsaugos priemones, jokiu būdu šiukšlių neliesti plikomis rankomis.
Mat jei numestas kaukes ar pirštines dėvėjo COVID 19 užsikrėtęs žmogus, viruso dalelės ant šių priemonių paviršių išlieka ilgą laiką. Štai ant plastiko jas galima aptikti iki 3 parų, ant medžiagos iki dviejų parų. O ant guminių pirštinių iki 8 val. Ar šios viruso dalelės bus gyvybingos ir patekusios į žmogaus organizmą dauginsis, taip sukeldamos infekciją –Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas sako, kad viskas priklauso nuo sąlygų.
„Galimybė išlieka, jie ta kaukė bus išmesta sergančio žmogaus, jei jis ilgai naudojosi ir prikvėpavo daug virusų ir jūs iš karto ją paimsite ir nenusiplovę rankų paliesite savo veidą- taip tada tokia tikimybė bus reali“, – teigia direktorius Saulius Čaplinskas.
O jei kornavirusu ir neužsikrėsite, profesorius Saulius Čaplinskas primena, kad yra gausybė kitų virusų, kurių itin mažas kiekis patekęs net ir per menkiausią pažeidimą į organizmą, žmogų gali susargdinti itin sunkia liga:
„Tai Hepatito B virusas, yra įrodyta, kad užtektų trijų viruso dalelių. Egzistuoja daug kitų ligų, daug kitų virusų ir bendros higienos savybės, jų laikymasis, jeigu mes bijodami Covid-19 pakeisime savo gyvenimo būdą, tai mes ateityje išvengsime eilės kitų ligų.“
Aplinkos ministerija jau anksčiau yra paskelbusi rekomendacijas kaip tvarkyti atliekas karantino metu, o ypač išmetant vienkartines kaukes ar pirštines.
„Tai yra mūsų apsauginės priemonės ir mes jas turėtumėm susirinkti su savim, parsivežus laikyt tris paras, karantinuoti. Tada dėti į atskirą maišelį, tą maišelį dar į vieną ir mesti į buitinių atliekų konteinerį, taip jos sutvarkomos, reiškia viešose vietose iš principo jų neturėtų būti, mesti“, – kalbėjo G. Bučas.
Pastebima, kad pastaruoju metu taip pat išaugo bet kur išmetamų vienkartinių indų ir plastikinių pakuočių kiekiai, mat dėl saugumo į tokias dedamas maistas išsinešti kavinėse ar restoranuose.
