Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie 49 metų amžiaus asmens mirtį. Prieš susergant koronavirusu, vilnietis sveikata nesiskundė, jautėsi pakankamai stiprus ir sveikas, kad taptų donoru, prieš mėnesį aukojo kraujo.
Tačiau jo gyvybę pasiglemžė žaibiškai kilusi, pernelyg audringa imuninė reakcija – citokinų audra arba sepsis. Santaros klinikos atstovai, saugodami asmens bei jo šeimos narių privatumą, plačiau vyro mirties nekomentuoja. Tiesa, Santaros COVID-19 procesų vadovas atskleidžia, kad citokinų audra pas juos dažnas labai sunkių koronavirusu užsikrėtusių pacientų simptomas.
„Tai žinoma COVID-19 infekcijos išraiška. Ji pasitaiko pacientams, kurie patenka į ligonines. Maždaug 20 procentų patenka į ligonines, iš kurių maždaug 5 procentai patenka į intensyvios terapijos skyrius, iš jų didžiajai daliai pacientų yra tikrai išreikšta daugiau ar mažiau citokininė audra“, – sako Santaros klinikų atstovas Laimonas Griškevičius.
Kas tai yra? Pasak užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čaplinsko, tai pernelyg audringas imuninės sistemos pasipriešinimas infekcijai. Imunitetas taip kovoja su virusu, kad pražudo ne tik užkratą, bet ir patį organizmą.
„Vaizdžiai tariant, vietoj to, kad imuninė sistema tarsi su snaiperišku šautuvu šautų į virusą, šauna tarsi iš patrankos ir gaunasi taip, kad sukelia didelę uždegimo reakciją“, – pasakoja profesorius Saulius Čaplinskas.
Kilus tokiam organizmo pasipriešinimui, dėl COVID-19 infekcijos į intensyvią priežiūrą patekusiems pacientams dažnai nebepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija.
Tokiu atveju gyvybę bandoma palaikyti Esktrakorporine membranine oksigenacija (EKMO), kitaip dar vadinama dirbtinės kraujotakos sistema. Su šia modernia įranga Santaros medikai bandė išgelbėti ir minėtą 49 metų vyrą, tačiau nesėkmingai.
Šiuo metu dar trys nuo COVID-19 infekcijos gydomi pacientai Santarose yra prijungti prie šios sistemos. Vienas pacientas – 53 metų vyras, prieš savaitę atvežtas iš Panevėžio, prie tokio aparato prijungtas guli jau savaitę. Skelbiama, kad jo būklė stabili. Kol kas atsakymų, kodėl vieniems citokinų audra kyla, o kitiems ne – nėra. Tačiau esą pasekmės, net ją ir išgyvenus, ilgalaikės.
„Sunaikina ne vien tik viruso pažeistas ląsteles, bet ir kai kurias ląsteles aplink. Dėl ko gaunasi dideli plaučių pažeidimai, net ne kiek dėl pačio viruso, bet būtent dėl organizmo imuninės sistemos reakcijos į sukėlėją, užtat pasveikus, daliai žmonių 20-30 ar net daugiau plaučių audinio procento būna pažeista“, – teigia S. Čaplinskas.
Lietuva turi 6 EKMO aparatus. Santaros klinikų šeimos medicinos centro vadovas Vytautas Kasiulevičius mano, kad šaliai praverstų dar keletas dirbtinės kraujotakos sistemos aparatų, tačiau tuomet esą tektų spręsti dar didesnę problemą – nebeužtektų specialistų, mokančių jais naudotis. Pasak profesoriaus, minėta įranga gydyti sugeba tik labai aukšto lygio anesteziologai. Tiesa, kol kas neaišku, kiek šis gydymas iš tiesų gelbsti.
„Mes kol kas neturim labai aiškių atsakymų, kiek iš tikrųjų išgelbėjam, apsaugom gyvybių intensyvioj terapijoj. Matysime tai galbūt dar po kelių mėnesių, aiškumas ateis. Kai kurie pacientai labai, labai, labai sunkūs ir jų priežiūra yra labai sunki ir ilgalaikė“, – kalbėjo profesorius V. Kasiulevičius.
Veryga tikina – šalies ligoninės yra pajėgios pasirūpinti visais kritiniais pacientais. Itin sunkios būklės ligonių šiuo metu 14. Iš viso šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 134 koronavirusu užsikrėtę asmenys.
„Lietuva jaučiasi saugiai dėl savo sveikatos priežiūros sistemos. Kol kas labai nedidelė dalis yra užimta ir jei kalbėti apie tą pačią kritinę įrangą, pavyzdžiui, dirbtinės plaučių ventiliacijos įrangos užimti yra tik trys procentai“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Santaros klinikos jau pradėjo rinkti COVID-19 infekcija persirgusių asmenų kraują. Kol kas gydymui jis dar nenaudojamas, tačiau greitu metu tikimasi išbandyti šį būdą kovojant su koronaviruso infekcija.
