REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui paskelbus, kad dėl karantino šiemet mokslo metai bus trumpinami, Lietuvos tėvų forumo (LTF) nariai teigė, kad dauguma mokytojų, moksleivių ir tėvų apsidžiaugė šiuo dalyku, tačiau ne visiems ši žinia džiugi. Kai kurios mokyklos puikiai organizuoja nuotolinį ugdymo procesą, kai kurie mokiniai atrado erdvę kūrybiškumui atsiverti, todėl tolimesnei ugdymo kokybei mokslo metų trumpinimas gali turėti nemažai reikšmės. Tėvų forumo nariai ragino neskubėti priimti drastiškų ir neišdiskutuotų sprendimų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui paskelbus, kad dėl karantino šiemet mokslo metai bus trumpinami, Lietuvos tėvų forumo (LTF) nariai teigė, kad dauguma mokytojų, moksleivių ir tėvų apsidžiaugė šiuo dalyku, tačiau ne visiems ši žinia džiugi. Kai kurios mokyklos puikiai organizuoja nuotolinį ugdymo procesą, kai kurie mokiniai atrado erdvę kūrybiškumui atsiverti, todėl tolimesnei ugdymo kokybei mokslo metų trumpinimas gali turėti nemažai reikšmės. Tėvų forumo nariai ragino neskubėti priimti drastiškų ir neišdiskutuotų sprendimų.

REKLAMA

Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius antradienį sakė, kad dėl karantino šiųmečiai mokslo metai bus trumpinami. Anksčiau buvo planuota, kad šie mokslo metai truks iki birželio 23 dienos.

„Matom iš mokytojų apklausų, kad per tas dvi savaites, kurias mes turime, kad du trečdalius laiko mokytojai skiria ne pačiai pamokai nuotoliniu būdu, bet pasirengimui, tai labai varginantis, sudėtingas darbas, mokiniai, tėvai taip pat pavargę, manom, kad šiuos mokslo metus tikrai trumpinsime“, – LRT radijui antradienį sakė A. Monkevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, dėl tikslios mokslo metų pabaigos datos bus apsispręsta dar šią savaitę: „Darbo grupė pabaigs darbą ir mes, dar kartą pasvėrę visas aplinkybes, šią savaitę, artimiausiu metu, paskelbsime mokslo metų pabaigos datas.“

REKLAMA

Vienoms mokykloms būtų naudinga, o kitoms – ne

Pasak LTF narės Indrės Pavinkšnienės, kai kurioms mokykloms būtų geriau, kad mokslo metai nebūtų trumpinami, nes jie puikiai įsijungė į nuotolinį ugdymo proceso organizavimą, o mokiniai rado nišą kūrybiškumo tobulinimui. Tačiau yra ir tokių mokyklų, kuriems sekasi sunkiau įsivažiuoti į šį procesą ir tokių šeimų, kuriuose ne visi vaikai turi sąlygas tinkamai mokytis, todėl jiems būtų lengviau, jei sutrumpintų mokslo metus.

„Skirtingos mokyklos ir įvairiai vyksta nuotolinis ugdymas. Tose mokyklose, kur ugdymas yra geriau organizuojamas, tai be abejo, jiems būtų geriau, kad tie mokslo metai nebūtų trumpinami. Dabar labai gera erdvė atsiverti kūrybiškumui.

REKLAMA
REKLAMA

Kitiems yra tikrai sudėtinga mokytis nuotoliniu būdu. Ypatingai kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose, kur daugiavaikės šeimos ir turi vieną kompiuterį – tai jiems labai sudėtinga tą ugdymo procesą vykdyti namuose ir susiplanuoti, kada kiekvienas gali prisėsti. Įprastai tas ugdymas vyksta pirmoje dienos pusėje ir visiems praktiškai reikia vienu metu, tuomet būna labai sudėtinga“, – tv3.lt teigė I. Pavinkšnienė.

Pasak tėvų atstovės, šiuo laikotarpiu galima pasinaudoti, kaip išmokti mokyti kitaip. Žinoma, nei vienas dar neturėjo tokios patirties, kokią turime šiandien.

„Mes Lietuvoje turime kelias mokyklas, kurios turi ilgametę nuotolinio mokymo patirtį, tai jos galėtų pasidalinti savo patirtimi, duomenų baze. Reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp mokyklų, kurios turi didesnę ir mažesnę patirtį. Dabar iš esmės, kiekviena mokykla kuria savo individualų procesą. Ministerija galėtų čia įsitraukti ir pasižiūrėti, kur vieni kitus gali pastiprinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paskubomis priimtas sprendimas gali pasirodyti teisingas, tačiau praktikoje galima pamatyti, kad jį reikia keisti ir tobulinti. Šis sprendimas turėtų būti labai gerai pasvertas, apgalvotas. Turėtų būti konsultuojamasi su tėvų organizacijomis, mokyklomis – nuotoliniu būdu prie diskusijų stalo turėtų būti rasti geriausi sprendimai, įvertinus visus šio periodo bei dabartinio mokymosi pliusus ir minusus“ – ragino I. Pavinkšnienė.

Ragino neskubėti: buvo padaryta daug kitų klaidų

LTF tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas ragino ministeriją ir jos atstovus neskubėti priimti sprendimo neįsigilinus ir neišanalizavus situacijos.

„Kiekvienam vaikui šis klausimas individualus ir nebus visiems vienodas. Nereikėtų ieškoti lengviausio, paprasčiausio ir greičiausio sprendimo. Šiandien mes matome, kad dažnai priimami sprendimai visiškai neįsigilinus ir neišanalizavus situacijos, net nebandant vertinti pasekmių.

REKLAMA

Panašiai buvo dėl karantino ar ekstremalių situacijų. Buvo daug priimtų sprendimų, kurie vėliau keisti arba kurie, kaip dabar jau matome, neduoda rezultatų. Lygiai tas pats ir švietime. Kuo greičiau stengiamasi priimti sprendimą ir parodyti, kad štai mes reaguojame vienaip ar antraip, tai nereiškia, kad tai yra geriausias sprendimas.

Būtų geriausia tuos klausimus išdiskutuoti kaip galima plačiau – tiek profesionalų, tiek plačiosios visuomenės kontekste. Nereikėtų to tempti ir tai daryti ilgai, bet svarbu išgirsti bendrą situaciją, nuomonę, požiūrį. Gal ten atsirastų tokių pasiūlymų ir perliukų, kad ministras tik pasakytų „oho, kodėl taip nepadarius“ – svarstė pašnekovas.

REKLAMA

Daug moksleivių dabar žiūri žymiai atsakingiau

Pasak D. Trečiakausko, visi matome, kad mokymo ir mokymosi procesas nėra toks, koks buvo anksčiau. Mokiniai neina į mokyklas, bet ugdymosi procesas vyksta nuotoliniu būdu – vieniems geriau, kitiems prasčiau. Jei jis pasibaigs anksčiau, tai tėvai, moksleiviai ir mokytojai apsidžiaugs.

„Ar turės įtakos ugdymo kokybei? Ko gero turės. Tai labai svarbus psichologinis momentas, kai žmogui duodama daugiau atsakomybės, tai jis sugeba adekvačiau vertinti situaciją ir pats atlieka tuos veiksmus, kurių, kitu atveju, be atsakomybės nedarytų. Jei pasižiūrėtume dabar iš psichologinio taško į moksleivius, tai daugeliu atveju jie žymiai atsakingiau žiūri į tas nuotolines pamokas dabar, nei jie žiūrėdavo į pamokas mokykloje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vertinant tai, kad tas žinių kiekis, anot amerikiečių profesoriaus Hovardo Gardnerio, kas kelis metus padvigubėja ir tampa ypatingai aktualu atsirinkti, ko mums iš tiesų reikia mokytis. Nes norint viską išmokti, reikėtų – arba dvigubai ilgiau, arba dvigubai greičiau mokytis. Šioje vietoje tas aspektas tampa svarbus, nes mes turime atsirinkti, ko iš tiesų reikia išmokti, kokių gebėjimų ir įgūdžių įgauti. O žinių kiekis, kas visą laiką buvo laikoma prioritetu, jis nueina į antrą planą. Mes tas žinias bet kada galime susirasti internete, ar bet kurioje kitoje informacinėje priemonėje.

Ką su tomis žiniomis daryti, kaip su jomis kooperuoti ir kaip moksleiviams priimti teisingus sprendimus – tai šis klausimas šiandieninėje švietimo situacijoje yra labai aktualus. Tai kas šiandien vyksta – tai rimta ir labai atsakinga pamoka mokiniams. Galbūt ir ši karta, kuri dabar laikys egzaminus tokiomis sąlygomis, galbūt būtent ši karta išmoks kažką tokio ir išsineš iš egzamino. Tai, kas mūsų nenužudo, kas mus užgrūdina – tas sustiprina“, – svarstė LTF tarybos pirmininkas D. Trečiakauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų