Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė teigė, kad komitetas pritaria visiems prezidento pasiūlymams.
Naglis Puteikis teigė, kad nesutinka su prezidento siūlymais. Pasak jo, jeigu bus pritarta G. Nausėdos veto, nebus galima įstatymo taikyti pastarųjų dešimties metų nusikaltimams.
„Nesuprantu, kodėl prezidentūra, prisidengdama žmogaus teisėms, stojo į nusikalstamų ir oligarchinių grupuočių pusę“, – teigė N. Puteikis.
Vytautas Bakas sakė, kad renkamasi tarp dviejų interesų. Pasak jo, prezidento veto leidžia netaikyti įstatymo tiems, kurie savo „gerovę susikūrė imdami kyšius“. Politikas siūlė atmesti prezidento veto.
„Mes iš tikrųjų padarysime milžinišką istorinę klaidą, atleisdami nuo atsakomybės tuos, kurie savo gerovę susikūrė vogdami ir alindami mūsų valstybę“, – teigė V. Bakas.
„Šio įstatymo tikslas – kova su galimomis korupcijos apraiškomis bei neteisėtu praturtėjimu. Teisiniu reguliavimu siekiama, kad nusikalsti būtų nenaudinga. Asmenys, kuriems būtų pareikšti įtarimai, turėtų pagrįsti turimą turtą bei pajamas. Jeigu praturtėjimas yra teisėtas, pagrindimas neturėtų sudaryti jokių sunkumų“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Šalies vadovas sausį Seimo priimtą įstatymą grąžino su savo pataisomis, sprendimą argumentuodamas galimu įstatymo prieštaravimu Konstitucijai. G. Nausėda savo pataisomis, be kita ko, siūlo atsisakyti įstatymo galiojimo atgal – nuo 2010 metų gruodžio 11 dienos.
Prezidentas sako, kad jo siūlymai išsaugo pamatinį įstatymo tikslą, bet mažina riziką, jog įstatymo nuostatos vėliau bus pripažintos nesuderinamomis su Konstitucija.
Šalies vadovas siūlo keisti įstatymo nuostatą, įtvirtinančią galimybę pradėti civilinio turto konfiskavimo procedūrą, jeigu bent viena iš įstatyme įtvirtintų sąlygų šiam procesui atsirado bet kada po 2010 metų gruodžio 11 dienos.
Pagal prezidento siūlymą, įstatymas galės būti taikomas asmens po 2010 metų įgytam turtui, bet turto konfiskavimo pagrindai – jeigu asmuo bus įtariamas, kaltinamas, nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už korupcinius ar organizuotus nusikaltimus – turės atsirasti jau įsigaliojus šiam įstatymui.
Be to, prezidentas nurodė, kad Policijos departamento sudaromi organizuotų grupių narių sąrašai, įtraukimas į kuriuos yra viena iš galimų asmens civilinio turto konfiskavimo sąlygų, turi remtis kriterijais, kurie numatyti įstatymuose, o ne poįstatyminiuose aktuose, kaip nustatyta Seimo anksčiau priimtame įstatyme.
Seimas įstatymą dėl turto civilinio konfiskavimo priėmė sausio 14 dieną.
Pagal jį, asmens turtą būtų galima konfiskuoti, jei asmuo priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis, plėšimą, turto prievartavimą, su kontrabanda, narkotikais susijusius, korupcinius nusikaltimus.
Taip pat konfiskuoti turtą būtų leidžiama, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.
Įstatymo šalininkai sako, kad turto civilinis konfiskavimas padės kovoti su korupcija. Kritikai tvirtina, kad šis įstatymas gali pažeisti nekaltumo prezumpciją ir neproporcingai apriboti žmonių teisę į nuosavybę.
