Įdomu tai, kad JAV akcijų rinka jau krito daugiau punktų nei per 2008 – 2009 metų krizę, kai indekso SP500 vertė susitraukė nuo beveik 1500 aukštumų iki 700 punktų. Tiesa, procentine išraiška šis kritimas dar nepanašus į buvusį, nes praeitą kartą verslų kainos sumažėjo perpus. Šį kartą nusileidome nuo 3400 iki 2550 punktų, tad prarasta dar tik 25 procentų, todėl vis dar esant ką saugoti iš centrinių bankų yra tikimasi didesnių pastangų.
Greičiausiai, čia ne paskutinės priemonės ir skatinimo programos įeis į sunkiai suvokiamas trilijonines sumas. Visa tai rodo, kad ekonominis šaltukas virto į arktinį užšalimą, todėl laukiama sunkių pasekmių. Pasaulis ritasi į recesiją. Šiame kontekste Europa vėl atrodo neapsisprendusi ir pasimetusi – paramos veiksmai kol kas atrodo apgailėtini ir visiškai vėluojama tiek su viruso valdymu tiek su finansinėmis priemonėmis, kurių be pinigų spausdinimo tikriausiai ir nebėra.
Visa tai reiškia, kad rinkoje ir toliau matysime neigiamas palūkanas ir tvindantį kiekį pinigų. Kyla klausimas, kas bus su šiais pinigais, kai virusas pasitrauks. Atsakymas daugiau nei paprastas – didelė infliacija, o tai reiškia, kad šiandien pinigai yra keista prekė, kurios daug kas nenori, o turtas (nekilnojamo turto ir įmonės) turės labai didelę vertę.
Nors dabar tikslinga susilaikyti nuo nekilnojamo turto ar verslų pirkimo, tačiau tiems, kas šiuos turtus turi taip pat nereikia panikuoti, nes jų bent jau niekas neprispausdins. Gali būti paradoksali situacija, kad skolinsimės turto pirkimui už neigiamas palūkanas, o jis dar generuos teigiamus srautus. Krizės ateina ir praeina, o vertę kuriantys aktyvai lieka.
