Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, darbą jau pradėjo bendra ekspertų grupė, kuri, atlikusi tyrimą, pateiks rekomendacines gaires, kaip reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą, kad smulkieji verslininkai gautų geresnį priėjimą prie finansavimo šaltinių.
„Matydami, kad mažesnės skolinimo apimtys gali riboti Lietuvos ekonomikos augimo potencialą ir spartesnę ES konvergenciją, inicijavome tyrimą kartu su Konkurencijos taryba, kuris, tikimės, padės mums nustatyti tokio sumažėjimo priežastis ir įvardyti verslo sritis, kurioms kredito trūksta labiausiai. Tinkamai įvertinę problemą ir jos mastą, ieškosime būdų, kaip sustiprinti tvarią finansavimo pasiūlą Lietuvoje“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Konkurencijos taryba dažnai girdi nusiskundimus, kad finansavimo paslaugų prieinamumas smulkiajam ir vidutiniam verslui nepakankamas. Tikimės, kad drauge su Lietuvos banko ekspertais išanalizuosime verslo finansavimo paslaugų prieinamumo problemas ir išsiaiškinsime jų priežastis. Tik išanalizavę padėtį galėsime pateikti pasiūlymus, ką reikėtų daryti, kad smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo paslaugos būtų prieinamesnės“, – sako Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad labiausiai pastaruoju metu mažėjo naujai suteikiamų smulkiųjų paskolų srautai, o tai reiškia, kad skolintis iš bankų sunkiau tapo smulkiojo verslo įmonėms. Smulkiosios ir vidutinės įmonės, sudarančios didžiąją dalį įmonių Lietuvoje, sukuria 70 proc. pridėtinės vertės ir 73,3 proc. darbo vietų, todėl suprastėjusios šių įmonių skolinimosi sąlygos gali riboti ir jų galimybes plėstis bei prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.
Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba bendradarbiauti susitarė ir bendrą darbo grupę sudarė vasario pirmoje pusėje.
