Po posėdžio D. Gaižauskas aiškino, kad informacijos jis atskleisti negali, bet prasitarė, kad ji buvo susijusi su šį pavasarį vykusiais rinkimais. Šį pavasarį šalis rinko prezidentą. Visgi, pasak NSGK vadovo, ta informacija leidžia manyti, kad nusikaltimo nebuvo.
„Nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, nei užsakymo greičiausiai nebuvo. Kaip ir manėme, informacija buvo vertinama subjektyviai ir neatitiko tikrovės“, – sakė D. Gaižauskas.
Jis tikino, kad V. Bako pateiktą informaciją patikrino dvi institucijos: Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra.
„Informacija buvo tikrinta laikantis visų įstatymų ir profesionaliai, abejonės išsklaidytos. Informaciją tikrino dvi nepriklausomos institucijos, taip, kaip yra nustatyta, kaip turi būti teisinėje sistemoje. Tačiau V. Bako aš nenorėčiau komentuoti, kaip suprato, ką norėjo pasakyti. Mums buvo svarbu, ar institucijos, kurios atsakingos už nacionalinį saugumą ar jos gali daryti nusikalstamą veiklą, viršyti įgaliojimus. Tokių duomenų šiai dienai nėra, todėl galiu nuraminti, kad skandalas arba burbulas subliuško“, – aiškino D. Gaižauskas.
Politikas tikino, kad informacija buvo tikrinta 9-10 mėnesių ir laikantis visų įstatyminių reikalavimų. Pasak NSGK pirmininko, visos institucijos, kurios yra atsakingos už Lietuvos nacionalinį saugumą dirba teisėtai, laikosi įstatymų.
„Gal reikėtų kalbėti, kad nebūtų vėliau interpretacijų, turi atsirasti ombudsmeno institutas“, – sakė D. Gaižauskas. Preteksto parlamentiniam tyrimui jis nemato, bet atskleisti informacijos nenorėjo, esą tai neduos naudos, o visuomenėje gali būti kitaip suprasta.
Tiesa, pat V. Bakas po posėdžio sakė laukiantis rytdienos, kuomet rinksis Seimo valdybą.
„Klausimai yra jautrūs, pagrįsti. Prieš darant išvadas, apibendrinimus ir sprendimus, Seimo valdyba turi priimti sprendimą. <..> Kol kas norėčiau susilaikyti nuo vertinimo NSGK komiteto sprendimo“, – sakė V. Bakas, patikinęs, kad jo nuomonė po šio komiteto posėdžio – nepasikeitė.
„Manau, kad Seimo valdyba turi priimti sprendimą, tam, kad mes apsaugotume savo piliečių teisę į privatumą, teisę į asmens duomenis ir tobulintumėm savo tarnybų veiklą“, – aiškino V. Bakas.
Posėdyje dalyvavęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis jokios informacijos žurnalistams nepateikė, esą posėdis buvo uždaras, todėl nieko komentuoti jis negalįs. Tiesa, ikiteisminis tyrimas dėl šių paslapčių pradėtas nebus, parlamentinis tyrimas galimai taip pat ne, nebent trečiadienį kitokį sprendimą priims Seimo valdyba.
STT vadovas Žydrūnas Bartkus po posėdžio taip pat buvo nekalbus, esą visi sprendimai, kurie buvo priimti, lieka paslaptyje.
Bakas kreipėsi, nes sakė turįs svarbios informacijos
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys bei buvęs vadovas V. Bakas prieš savaitę kreipėsi į Seimo valdybą siūlydamas pradėti parlamentinį tyrimą dėl „galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“.
V. Bakas informavo Seimo valdybą, kad dar 2019 metų pradžioje jam einant NSGK vadovo pareigas buvo pranešta, kad „vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.
Seimo narys nurodė, kad, kelias dienas pasvarstęs, praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos.
Tačiau Generalinė prokuratūra BNS nurodė, kad V. Bako kreipimaisi prokuratūroje gauti 2020 metų sausio 18 ir 21 dienomis, atsakymas pateiktas 2020 metų sausio 29 dieną. „Detalesnė informacija neteiktina“, – BNS nurodė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
V. Bakas perklaustas, kada kreipėsi į prokuratūrą ir STT, ketvirtadienį BNS kartojo, teisėsaugai informaciją pateikęs „praėjusių metų pirmąjį ketvirtį“.
Tikslesnės datos Seimo narys nenurodė. Generalinė prokuratūra, dar kartą pasiteiravus, ar buvo gavusi parlamentaro raštų pernai, – atsakė negalinti pateikti daugiau informacijos.
„Suprantame, kad viešai paskelbta ribotos aprėpties informacija kelia visuomenės susirūpinimą. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad V. Bakas viešai yra pasisakęs, kad traktuoja šiuos duomenis kaip konfidencialius ir neviešintinus bei tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko sprendimu vasario 25 dieną vyks neeilinis uždaras komiteto posėdis, į kurį numatoma kviesti prokuratūros bei STT vadovus, neturime galimybės pateikti Jūsų prašomų duomenų“, – teigiama Generalinės prokuratūros atsakyme BNS.
Panašų atsakymą pateikė ir STT. „Suprantame visuomenės susirūpinimą šiuo klausimu, tačiau, vertindami tai, kad V. Bakas aiškiai išreiškė savo poziciją, kad jo pateikta informacija nebūtų aptariama viešai, siekdami išlaikyti pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, šios situacijos plačiau nekomentuojame“, - BNS ketvirtadienį teigė STT atstovė spaudai Renata Keblienė.
Tyla dėl pranešėjo apsaugos
Kai kurie kalbinti Seimo NSGK nariai svarstė, kad informacija gali būti ribojama siekiant apsaugoti pranešėjo statusą gavusį asmenį. Apie tai, kad pats V. Bakas Seimo valdybai užsiminė apie pranešėjo apsaugą, patvirtina ir Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Jis (V. Bakas – BNS) užsiminė, kad yra žmonės, galbūt pritaikytas Pranešėjų apsaugos įstatymas“, – BNS sakė J. Sabatauskas.
Parlamentaras svarstė, kad net ir suteikus pranešėjo statusą, tai anaiptol nereiškia, kad teisėsauga yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
„Gali būti pranešėju ir tada, kai pranešta ir nepasitvirtino arba kai teisėsauga dar nepriėmė jokio procesinio sprendimo tam, kad apsaugotų žmones“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
V. Bakas yra sakęs, kad yra gavęs teisėsaugos atsakymus, jog pagal jo pateiktą informaciją ikiteisminio tyrimo nuspręsta nepradėti, todėl nusprendęs kreiptis į valdybą dėl parlamentinio tyrimo.
Generalinė prokuratūra neseniai skelbė, kad per pirmuosius metus, įsigaliojus naujam Pranešėjų apsaugos įstatymui, pranešėjo statusas suteiktas 36 asmenims, pagal pranešėjų pateiktą informaciją šiuo metu atliekami penki ikiteisminiai tyrimai, vienas iš jų jau nukeliavo į teismą, dalis informacijos persiųsta kompetentingoms institucijoms.
Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Įstatymas pradėjo galioti pernai sausį.
Vykdančioji nacionalinio saugumo institucija
Kokioje institucijoje galėjo būti neteisėtai renkama informacija, V. Bakas taip pat neatskleidžia nei Seimui, nei žiniasklaidai. Tačiau rašte Seimo valdybai jis nurodo, kad tai – viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas apibrėžia, kad nacionalinį saugumą užtikrinančios vadovaujančios institucijos yra Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas. Tuo metu vykdomosios ir kitos įstatyme išvardijamos šios: Valstybės gynimo taryba; Krašto apsaugos ministerija, krašto apsaugos ministrui pavaldūs kariuomenės vadas ir Gynybos štabas; kariuomenė; policija; Valstybės saugumo departamentas; Pilietinio pasipriešinimo rengimo centras; Civilinės saugos departamentas; Ginklų fondas.
