REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugiabučių namų gyventojų gyvenimą turėjęs palengvinti įstatymas susilaukia kritikos lavinos. Daugiabučius ir jų gyventojus vienijančios organizacijos tikina, kad įstatymas yra parengtas paslapčiomis, bandant gudrauti, o pats įstatymas gali tarnauti verslo interesams.

Daugiabučių namų gyventojų gyvenimą turėjęs palengvinti įstatymas susilaukia kritikos lavinos. Daugiabučius ir jų gyventojus vienijančios organizacijos tikina, kad įstatymas yra parengtas paslapčiomis, bandant gudrauti, o pats įstatymas gali tarnauti verslo interesams.

REKLAMA

Aistras kelia naujasis Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kurį spalio viduryje įregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Lauras Stacevičius ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Spaudos konferencijoje naujajam įstatymui kritikos pažėrė Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas, Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka ir daugiabučių bendrtijos „Raitininkų 2 B“ pirmininkas, buvęs Seimo narys Andrius Baranauskas.

Nepagrįsti skundai iškreips konkurenciją

S. Gentvilas sakė, kad Lietuvoje yra 40 tūst. daugiabučių namų, kuriuose žmonės gyvena susitarimo principu, nes tai bendra nuosavybė. Jo teigimu, naujasis bendrą nuosavybę reguliuojantis įstatymas gyvenimą daugiabučiuose pavers sunkiai įsivaizduojamą.

REKLAMA
REKLAMA

„Priėmus šitą įstatymą, iš esmės, bendrijos pirmininkais žmonės atsisakinės būti, administratoriams bus praktiškai neįgyvendinama misija priimti sprendimus daugiabutyje, atsiras milžiniška korupcinė prielaida savivaldybėms atiminėti rinkos dalį administratoriams dėl menkaverčių trijų pažeidimų“, – kalbėjo Seimo narys.

REKLAMA

J. Antanaitis sakė, kad būtų gerai, kad visos būsto valdymo formos būtų reglamentuojamos vienu įstatymu, o ne skirtingais teisės aktais, kaip yra dabar.

„Mes to laukėme, prašėme, prieš kokius ketverius ar šešerius metus, ir tikėjomės, kad taip ir bus“, – kalbėjo Lietuvos būsto rūmų prezidentas.

Tačiau, anot J. Antanaičio, Seimo narys L. Stacevičius su Aplinkos ministerijos darbuotojais naująjį įstatymą parengė slapčia, neaptarė su būsto valdymu susijusiomis grupėmis.

Lietuvos būsto rūmų prezidento teigimu, naujasis įstatymas buvo rengtas netinkamai, nes jį kūrė šeši Aplinkos ministerijos darbuotojai, kurie „prakišo“ įstatymą su Seimo nario L. Stacevičiaus pavarde, kad būtų galima išvengti vyriausybės „filtro“.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes žinome iš praktikos, jei bandoma apeiti teisėtus kelius, bandyti ieškoti landų, reikia žiūrėti, o kam tai naudinga, dėl ko taip yra daroma“, – sakė J. Antanaitis.

Jo tvirtinimu, naujajame įstatyme yra aiškių korupcijos apraiškų. J. Antanaitis sakė, kad, pagal naująjį įstatymą, dėl trijų pažeidimų įmonė netenka teisės administruoti ne tik vieną namą, bet visame mieste esančius daugiabučius.

Būsto rūmų prezidento teigimu, kai kurios įmonės valdo apie 500 namų, tad tokie, kartais galimai niekuo nepagrįsti skundai, gali sukurti nelygiavertę konkurenciją ir išmesti kai kurias būstus adminsitruojančias įmones iš rinkos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Darbuotojai netenka darbo, jų lėšos įšaldomos, <...> laikotarpis, kai keičiamas administratorius, yra šeši mėnesiai, tad namai tampa neprižiūrimi“, – kalbėjo J. Antanaitis.

Būsto rūmų teigimu, jei skundai gaunami dėl namo bendrijos pirmininko, pagal naująjį įstatymą, gali būti išardoma visa bendrija.

J. Antanaitis tikino, kad nėra žmonių, norinčių tapti bendrijų pirmininkais, dėl to, kai kada, pirmininkai prižiūri ne vieną, o bent penkis namus. Pasak J. Antanaičio, vidutinis pirmininko amžius yra 60 metų, o vidutinis atlyginimas apie 30 eurų.

Brangtų daugiabučiuose atliekami darbai

G. Komkos teigimu, politikai žadėjo, kad naujasis įstatymas palengvins daugiabučiuose gyvenančių žmonių gyvenimą. Jo tvirtinimu, naujasis įstatymas buvo nederintas nei su gyventojais, nei su bendrijomis, nei su būstą administruojančiomis įmonėmis, nei, galbūt, su šalies savivaldybėmis.

REKLAMA

„Mes, kaip gyventojai, manome, kad šitas įstatymas yra korumpuotas“, – teigė G. Komka.

Anot jo, iš administratoriaus atėmus licenciją dirbti, būtų skiriama kita bendrovė, kuri administruotų visus likusius apskųsto administratoriaus namus.

„Kiekviena įmonė deleguos po asmenį, kad stovėtų su lauknešėliu savivaldybei, kad tik nebūtų atimta iš jų licencija“, – ironizavo G. Komka.

G. Komka bendravo su Vilniaus miesto savivaldybių atstovais. Jo tvirtinimu, savivaldybės irgi yra prieš naująją tvarką, nes jos neturi pajėgumų, lėšų ir kompetencijos įgyvendinti įstatyme numatytų reikalavimų.

„Jeigu iš įmonės būtų atimta licencija, kuri administruoja 200 namų. Šiandien savivaldybė gauna apie 1,4 tūkst. skundų. Iš jų atsakoma ir išnagrinėjama tik apie 20 proc. Jeigu dar turės savivaldybė perimti 200 namų, kils chaosas ir tas turtas liks akivaizdžiai be priežiūros. Kam tai naudinga? Galbūt yra rinkoje veikianti įmonė, kuri taps staiga palanki savivaldybei <...> ir tokiu būdu, neįdedant lėšų, turto, laiko, resursų jokių, ji gaus administruoti iš atimtos įmonės 200 namų“, – kalbėjo G. Komka.

REKLAMA

Pagal naująjį įstatymą, visi su namo priežiūra susiję pirkimai turėtų vykti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Pasak G. Komkos, dėl naujosios tvarkos pakiltų darbų kainos, prailgėtų darbų atlikimo terminai.

Gyventojai susiduria su nereikalingais apsunkinimais

Spalį, pristatydamas registruotą įstatymo projektą, L. Stacevičius sakė, kad naujasis reguliavimas apima 60 proc. Lietuvos gyventojų.

Pasak L. Stacevičiaus, naujasis daugiabučius reguliuojantis įstatymo projektas suteiks galimybę apginti gyventojų interesus. Politiko tvirtinimu, iki šiol bendrojo naudojimo objektų valdymą reguliavo trys atskiri teisės aktai ir tai sudarė nereikalingų sunkumų, tad naujasis projektas, kuris viename dokumente apibrėš daugiabučių namų reguliavimą, palengvins gyventojų kasdienybę ir galimybę ginti savo teises.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Seimo nario nuomone, dabartinis reguliavimas nėra pakankamai efektyvus ir savivaldybės neturi pakankamai priemonių užtikrinti, kad daugiabučių valdytojai tinkamai vykdytų savo funkcijas.

Pasak L. Stacevičiaus, naujajame daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekte numatyti šie tikslai: viename įstatyme reglamentuoti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo teisinius santykius; skatinti aktyvų bendraturčių teisių ir pareigų įgyvendinimą; užtikrinti bendrojo naudojimo objektų valdymo skaidrumą ir valdytojų atskaitingumą; suteikti teisines priemones savivaldybių vykdomosioms institucijoms.

„Manau šios savininkų teisės privalo būti išnaudojamos ir patys bendraturčiai turi spręsti kartu namo ateities klausimus, kad, kaip pagal įvairius skundus yra matoma, dažnai savininkai sprendžia klausimus jau po fakto, kada padaryti darbai ar kiti <...> daugiabučio atnaujinimo ar priežiūros darbai“, – sakė L. Stacevičius.

REKLAMA

Viena iš naujovių – patalpų savininkai sprendimus, susijusius su namu, galės priimti ne tik gyvuose susirinkimuose, bet ir naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui išmaniuoju telefonu. Pasak L. Stacevičiaus, tai aktualu būtų išvykusiems ar kitiems asmenims patalpas nuomojantiems patalpų savininkams, kurie galėtų savo nuomone išreikšti, pavyzdžiui, daugiabučio renovacijos klausimais.

Įstatymas taip pat leistų savininkų bendriją steigti tik viename name. Iki šiol kai kurios namų bendrijos apima kelis ar net dešimtis namų. Taip pat būtų supaprastintas bendrijų valdymas, liktų tik bendrijos pirmininko pareigybė.

Namo administratorius turės atsiskaityti gyventojams

L. Stacevičiaus teigimu, pagal naują įstatymą, namo administratorius ne vėliau kaip iki vasario 1 d. privalės pristatyti ir pateikti metinę savo veiklos ataskaitą namo patalpų savininkų susirinkimui tvirtinti. Jei namo savininkai ataskaitos nepatvirtins, ji turės būti patikslinta ir pataisyta.

REKLAMA

Jei bus nepatvirtinta ir antrą kartą, administratorius neteks teisės administruoti pastato. Seimo nario teigimu, prie ataskaitos turės būti pridėtas ir planuojamų darbų planas.

Aplinkos ministerijos statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausiasis specialistas Marius Žvinklis pabrėžė, kad ir dabar namo administratoriai turi teikti ataskaitas, tačiau nėra numatyta pasekmių, kas atsitinka, jei ataskaitai nėra pritariama.

„Siekiama, kad gyventojai patys priimtų sprendimus už tuos vykstančius pokyčius name, kuriame gyvena“, – kalbėjo L. Stacevičius.

Kitas pokytis – prekes, darbus ar paslaugas, susijusias su bendro naudojimo patalpomis, jų remontu, priežiūra, atnaujinimu, savininkų vardu pirks namo administratorius, vadovaudamasis pačių daugiabučio patalpų savininkų sprendimu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

L. Stacevičiaus teigimu, tokia naujove siekiama išvengti manipuliacijų, administratorių piktnaudžiavimo ar nepagrįsto išlaidavimo.

Namo savininkai taip pat galės nuspręsti, ar administratorius pasirenkamas konkrečiam, terminuotam laikui, ar neapibrėžtam laikotarpiui.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė apie daugiabučių bendrijų pirmininkų pasipiktinimą. Jie tikino, kad buldozeriu stumiamas įstatymas viską sujauks ir abejoja jo reikalingumu. Įstatymo rengėjai atsako, kad kritikai kalba emocijomis, o ne argumentais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų