Dar prieš nusipirkdamas 3D spausdintuvą, M. Sverdiolas kartu su sužadėtine Urte domėjosi, ką papildomai galėtų su juo daryti. Pirmiausia jie ieškojo, ką įdomaus yra padarę kiti žmonės, kad galėtų tai atspausdinti ir suprasti, kaip veikia pati technologija. Vėliau patys išmoko modeliuoti įvairias figūras ir aktyviau pradėjo šią veiklą. Tačiau Mažvydas atskleidžia, kad kartais būna dienų ir net savaičių, kai spausdintuvas yra nenaudojamas.
„Kadangi nėra taip, jog spausdintuvas visą laiką ką nors spausdintų, mes pagalvojome: kodėl neišnaudoti to laiko, atspausdinant vaikui ranką? Man tai atrodė labai nuostabi idėja“, – pradžią prisimena M. Sverdiolas.
Pirmieji Baltijos šalyse
Apie „E-nable“ bendruomenę – spausdintų rankų vaikams idėjos pradininkę – M. Sverdiolas jau buvo girdėjęs anksčiau. Tačiau nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse nebuvo šios bendruomenės atstovybės, todėl Mažvydui su sužadėtine patiems teko imtis iniciatyvos. Jie prisijungė prie bendruomenės ir tapo pirmaisiais jos atstovais Baltijos šalyse. Pašnekovas neslepia, kad pradžia buvo sunki: jis nežinojo, kaip ir kur surasti vaikų, kuriems galėtų atspausdinti ranką, o ir daugelis tėvų nebuvo girdėję apie tokią galimybę.
Šiokių tokių iššūkių kilo ir su medžiagomis. Pavyzdžiui, Lietuvoje sunkiai sekėsi rasti stiprų valą. Jį ir įvairius paminkštinimus teko siųstis iš užsienio. Taip pat ne visi gamintojai iki dabar teisingai įvertina ir nurodo medžiagų tamprumą ir kietumą, todėl Mažvydui ir Urtei tenka išbandyti skirtingas medžiagas ir išsiaiškinti, kurios yra patvariausios.
„Kadangi mes čia esame pirmieji, tai daug ką turim išbandyti patys ir tada jau su kitais galėsime dalintis, kurie gamintojai yra geriausi, kurios medžiagos patikimiausios ir panašiai. Kol kas reikia eksperimentuoti, bet nuo to nepabėgsi“, – sako pašnekovas.
Daugėja besikreipiančių pagalbos
Šiek tiek užtruko, kol prie tarptautinės bendruomenės prisijungę lietuviai sulaukė pirmo kreipimosi dėl galimybės atspausdinti ranką. Vieną dieną su Mažvydu susisiekė septynmetės Aurilės mama, kuri ieškojo alternatyvų ir taip išsiaiškino, kad kitame pasaulio krašte pagalbos ieškoti nereikia: ranką jos dukrai gali atspausdinti geradaris, gyvenantis Vilniuje.
Kai Mažvydas pradėjo dalintis informacija apie atspausdintą pirmąją dirbtinę ranką Lietuvoje, į jį kreipėsi vis daugiau žmonių. Visai neseniai jis ranką atspausdino ir penkerių metų Dominykui. Šiuo metu keli vaikai ir suaugusieji dar laukia atsakymų dėl šiek tiek sudėtingesnių atvejų. Tačiau kad ir kaip norėtų, Mažvydas gali padėti ne visiems.
„Mes negalim padėti, jei nėra funkcionuojančio riešo arba alkūnės. Tie prietaisai veikia mechaniškai ir kai yra sulenkiamas alkūnės ar riešo sąnarys, tas sulenkimas perduodamas ir į pirštukus. Kitu atveju bendruomenės kuriami modeliai paprasčiausiai nėra pritaikomi žmonėms. Bet yra kuriami prototipai, kurie ateityje galbūt išspręs šią problemą“, – atskleidžia pašnekovas.
Taip pat svarbus yra ir vaiko amžius. Dažniausiai rankytes galima spausdinti vyresniems nei ketverių metų dėl jų pačių saugumo. Žinoma, svarbu ir tikslūs išmatavimai, kad atspausdinta ranka būtų simetriška su sveikąja ir vaikui nekiltų sunkumų.
Mažvydas sulaukė ir prašymų atspausdinti koją, tačiau to padaryti negali. Nors techniškai tai įmanoma, tačiau tam reikia papildomų medžiagų, sutvirtinimų ir kitų dalykų, o kol kas jis neturi tam sąlygų.
Stengiasi padėti visiems
Iki šios dienos Mažvydas yra atspausdinęs dvi rankas. Jis pasakoja, kad stengiasi per daug nelįsti į dirbtines rankas gavusių vaikų ir jų šeimų gyvenimus, tačiau palaiko bendravimą ir daugiau mažiau žino, kokia yra situacija.
„Kol kas tikrai yra daug klausimų: ar medžiagos atitinka poreikius, ar neplyšta, ar nedūžta, ar viskas tvarkoje. Įdomu, kaip sekasi vaikui ir ką galėčiau patobulinti, kad prietaisas ateityje galėtų būti dar geresnis ir patogesnis“, – pasakoja vilnietis.
Nors pagrindinis „E-nable“ bendruomenės ir Mažvydo siekis yra padėti vaikams, tačiau jis neatmeta ir suaugusiųjų prašymų. Tiesa, jiems atspausdinti ranką yra sudėtingiau, tokiam modeliui reikalinga specifinė medžiaga, todėl Mažvydui kyla sunkumų.
„Susidūriau su problema dėl medžiagų, nes jos yra kiek kitokios, todėl turiu eksperimentuoti ir surasti geriausią variantą. Tačiau vien bandymams išleisti kelis šimtus eurų aš nelabai galiu, todėl ieškau alternatyvų ir tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks tai išspręsti“, – viliasi M. Sverdiolas.
Viską daro neatlygintinai
Mažvydas už šią veiklą negauna jokio atlygio. Ne tik tai. Visas rankos spausdinimui reikalingas medžiagas jis perka iš savo kišenės. O daro tai dėl labai paprastos priežasties: nes reikia padėti.
„Laikausi pozicijos, kad mes visi esame viena didžiulė bendruomenė. Mano pasaulyje neegzistuoja žmonių smerkimas dėl religijos, odos spalvos ar politinių partijų pasirinkimo. Visi žmonės man yra broliai ir seserys“, – teigia geradarys.
Pati bendruomenė atspausdintos rankos savikainą įvertina maždaug apie 50 eurų. M. Sverdiolas sako, kad iš pradžių nesuprato, kodėl savikaina yra būtent tokia, bet po kurio laiko jam tapo aišku.
„Būna, kad ateina vaikas, ir sako, jog nori skaisčiai rožinės spalvos pirštukų. Tu supranti, kad greičiausiai niekur daugiau tos medžiagos nepanaudosi, bet ar gali pasakyti vaikui ne? Negali. Tai perki ir taip kaina ženkliai šoka į viršų“, – atskleidžia Mažvydas.
Anot vilniečio, jis pats tokios rankos savikainą vertintų maždaug 20 eurų, nes ne visada reikia pirkti naujas medžiagas, kartais pakanka ir turimų likučių. Tačiau Mažvydas teigia, kad pinigų skaičiavimai jam nerūpi, nes jis tai daro ir darys nepriklausomai nuo to, kiek tai kainuoja.
„Mes turime galimybę vaikams padovanoti rankas, klausimų nekyla, ar galim sau tai leisti, ar ne“, – teigia M. Sverdiolas.
Tiki, kad ateityje tokių atvejų daugės
Mažvydas mano, kad kuo toliau, tuo labiau ši technologija galės padėti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Ir tai nebūtinai bus spausdinamos vien rankos. Galbūt viskas ištobulės taip, kad taps įprasta atspausdinti ir sudėtingesnius organus. Tačiau jau ir šiandien M. Sverdiolas mano, kad ši technologija yra puikiai pritaikoma tokių rankų gamybai.
„Pirmiausia, tai labai greitas ir gana paprastas procesas. Ranką galima atspausdinti per parą laiko. Turint patirties ir mokant modeliuoti galima išspręsti net ir labai specifinius atvejus. Jau dabar viskas tobulėja, tai ateityje galima tikėtis dar geresnių rezultatų“, – tikina pašnekovas.
