REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Artėjantys Seimo rinkimai dalį politikų, o ypač mažesnes politines jėgas, skatina burtis į koalicijas ir vienytis dėl įvairių priežasčių. Vieni ieško sąjungininkų bendriems tikslams, kiti bet kokia kaina nori įsitaisyti valdžioje. Vis dėlto politologai atkreipia dėmesį, kad kartais bandymas rinkimuose suburti koaliciją politikams gali atsisukti kitu galu ir uždaryti duris į Seimą.

Artėjantys Seimo rinkimai dalį politikų, o ypač mažesnes politines jėgas, skatina burtis į koalicijas ir vienytis dėl įvairių priežasčių. Vieni ieško sąjungininkų bendriems tikslams, kiti bet kokia kaina nori įsitaisyti valdžioje. Vis dėlto politologai atkreipia dėmesį, kad kartais bandymas rinkimuose suburti koaliciją politikams gali atsisukti kitu galu ir uždaryti duris į Seimą.

REKLAMA

Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“ ir Arvydo Juozaičio vadovaujama partija Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai paskelbė, kad ketina vienytis po Seimo rinkimų.

Žurnalistų paklausus, kurioms politinėms pažiūroms save priskiria – kairiosioms ar dešiniosioms, – A. Juozaitis sakė:

„Čia klausimas ir žurnalistams, ir politologams, nuspręskite, kur mes esame. Kai mūsų yra smulkaus ir vidutinio verslo palaikymas, kas čia – kairė ar dešinė? Čia yra gyvybingos jėgos“.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, politikai pažymi, kad prieš Seimo rinkimus neplanuoja kurti bendro sąrašo, tik remti vieni kitus rinkimuose.

Gali iškasti sau duobę

Partijos, net jeigu jų nevienija politinė ideologija, į koalicijas buriasi dėl įvairių tikslų – tai gali būti ir bendrų darbų, ir postų siekiai, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius.

REKLAMA

„Turbūt geriausias koalicijos scenarijus tuomet, kai koalicija yra programinė – sutariama dėl viešosios politikos prioritetų ir bendra koalicijos programa teikiama rinkėjams nuspręsti, ar paremti ją, ar neparemti“, – tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.

Vis dėlto, anot profesoriaus, nors tam turbūt reikėtų išsamesnės analizės, daugelis koalicijų formuojamos dėl postų ir valdžios. Ir nors susivienijusios kelios politinės jėgos gali turėti daugiau galimybių laimėti rinkimus, joms taip pat gali skaudžiai nepasisekti.

„2016 metais tokia istorija nutiko Centro partijai ir N. Puteikiui. Jie deklaravo, kad rinkimuose dalyvauja su Pensininkų partija. O koalicijai reikia surinkti 7 proc. balsų daugiamandatėje apygardoje. Jie surinko 6,06 proc. balsų. Jeigu būtų dalyvavę vieni arba priėmę koalicinės partijos atstovus į partijos sąrašą, tuomet jie būtų patekę į parlamentą per daugiamandatę rinkimų apygardą. Buvo akivaizdžiai apsiskaičiuota“, – prisiminė A. Krupavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau dabar, anot A. Krupavičiaus, panašu, kad N. Puteikis pasimokė iš savo klaidos ir prieš šių metų Seimo rinkimus elgiasi kur kas atsargiau. Taip pat politologas prognozuoja, kad šiemet tokių neformalių koalicijų, kokią subūrė A. Juozaitis su N. Puteikiu, galime išvysti ir daugiau.

„Gali būti tokių „minkštų“ koalicijų, kai formalios koalicijos nėra, bet partijos labai tiksliai koordinuoja savo veiklą ir kampaniją, pradedant kandidatų parinkimu vienmandatėse rinkimų apygardose, ir netgi gali vykdyti bendras rinkimų kampanijas tam tikrose vienmandatėse rinkimų apygardose. Seimo rinkimų įstatymas tokios praktikos nedraudžia“, – sakė profesorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienijasi marginalai

Vytauto Didžiojo universiteto docentas politologas Bernaras Ivanovas mano, kad politinių jėgų koalicijose prieš rinkimus dažniausiai matome politikus, kurie turi daugiau ambicijų nei reputacijos.

„Mes kalbame apie paraštės ir marginalių grupių ir veikėjų sambūrius. Tai visiški politiniai nuliai, bet galima diskutuoti, ar juos sudėjus gausi nulį ar daugiau. Jiems reikalingas lyderis, kažkoks flagmanas. Jeigu koalicija eis su kažkuo geriau atrodančiu, galbūt būtų šansų laimėti, bet ar yra veikėjų, kuriuos būtų galima paimti kaip vėliavą? Kol kas nematyti“, – tv3.lt kalbėjo B. Ivanovas.

Tai, kad koalicijas dažniausiai išnaudoja būtent marginalai ar populiarumą praradę politikai, B. Ivanovas aiškina ir prasta rinkimų sistema Lietuvoje, ir visuomenės požiūriu į rinkimus.

REKLAMA

„Visas cirkas su mūsų vadinamosiomis partijomis yra absoliuti profanacija. Pati rinkiminė sistema tai sukūrė, kai buvo įvestas proporcinis ir mišrus modelis. Tai paskatino įvairaus plauko avantiūristus ir žulikus tiesiog imtis žaidimo su rinkėjais. Kodėl tas žaidimas taip ilgai grojantis? Todėl, kad rinkimų sistema leidžia tokiems veikėjams, kurie praradę bet kokią reputaciją, surinkti kelis procentus.

Vakarų tradicijoje šitaip save diskreditavęs politikas niekada gyvenime neišeis į sceną. Toks modelis ir tas absoliutus moralinių skrupulų nepaisymas leidžia jiems dalyvauti. Tai ir visuomenės, ir sistemos padarinys. Tai, kaip suformuota sistema, tokioms susibūrusioms figūroms leidžia kažką iš to išpešti. Matome, kad artėjant rinkimams tie klounai artėja link rinkėjo ir bando įvairiais būdais linksminti“, – sakė politologas.

REKLAMA

Raško sėkmės vaisius

Tarp Seimo rinkimuose dalyvavusių koalicijų esama ir sėkmės pavyzdžių. Kaip sėkmingą koaliciją A. Krupavičius įvardina 2004 m. Seimo rinkimuose dalyvavusią A. Brazausko ir A. Paulausko koaliciją „Už darbą Lietuvai“, kuriai tais metais bendrai pavyko iškovoti 31 mandatą.

„Jeigu reikėtų Lietuvos šiuolaikinėje istorijoje rasti partijas, kurios kelerius rinkimus iš eilės finišavo tarp pirmaujančių, tai būtent Brazausko ir Paulausko koalicija surinko daugiamandatėje apygardoje beveik 21 proc. balsų. Ji lenkė Darbo partiją, kuri tuo metu buvo nauja protesto ir populistinė jėga. O skaičiuojant visus balsus, tai jie iš esmės finišavo kartu su Darbo partija“, – sakė A. Krupavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarp koalicijos sėkmės priežasčių profesorius išskiria ne tik tai, kad A. Brazauskas ir A. Paulauskas rinkimų metu jau buvo labai garsūs politikai, o ir už judviejų stovėjusias Lietuvos socialdemokratų partiją bei Naująją sąjungą (socialliberalus), kurios buvo didelės ir populiarios partijos.

Vienijasi metai iš metų

Sąjungų ir koalicijų sudarymas prieš Seimo rinkimus nėra naujiena – įvairios sąjungos visus Lietuvoje vykusius parlamentinius rinkimus lydėjo nuolat. Štai 2000 metais Algirdas Brazauskas pristatė savo vardo socialdemokratinę koaliciją, tais metais rinkimuose dalyvavo ir „Jaunosios Lietuvos“, naujųjų tautininkų ir politinių kalinių sąjunga.

REKLAMA

Po ketverių metų A. Brazauskas kartu su Artūru Paulausku subūrė koaliciją „Už darbą Lietuvai“, tuose rinkimuose susibūrė ir Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai).

2012 metų rinkimuose matėme Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ (Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos koalicija). O dar po ketverių metų N. Puteikis kartu su Kristupu Krivicku ir Lietuvos pensininkų partija subūrė Antikorupcinę koaliciją, taip pat 2016 metų rinkimuose dalyvavo ir S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ (Partija „Jaunoji Lietuva“, Tautininkų sąjunga).

REKLAMA

Šiemet, be jau minėto A. Juozaičio ir N. Puteikio politinių jėgų palaikymo vieni kitiems, rinkimuose jėgas suvienijo ir politikos senbuviai Remigijus Žemaitaitis, Artūras Paulauskas ir Artūras Zuokas.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų