„Daugelis klausiate, kaip ilgai virusai išlieka ant negyvų paviršių. Įprasti virusai išlieka paviršiuose kelias dienas, savaites ar net mėnesius ir gali būti jų perdavimo šaltinis. Kaip su naujuoju koronavirusu? Kol kas išlieka neaiškumų, bet jis gali būti panašus į SARS (nes jų genetiniai kodai yra ~ 80 proc. panašūs)“, – tokį įrašą savo socialinėje paskyroje „Facebook“ paskelbęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas kartu pateikė ir skirtingų virusų išlikimo ant sausų paviršių santrauką.
Specialistas paaiškino, kad viruso gyvybingumas priklauso nuo jo savybių ir aplinkos, pavyzdžiui, dauguma virusų gerai išsilaiko šaltyje.
Paanalizavus duomenis paaiškėja, kad bene ilgiausiai ant negyvų paviršių gali išlikti adenovirusai ir astrovirusai (tai – vieni iš žarnyno infekcijas galinčių sukelti virusų). Jų galimas aktyvumas siekai nuo 7 dienų iki 3 mėnesių. Rotavirusas galintis gyvuoti nuo 6 d. iki 2 mėn., norovirusas – nuo 8 val. iki 7 d., rinovirusas – nuo 2 val. iki 7 d.
Tuo metu nurodomas koronoviruso išlikimo ant negyvų paviršių laikas siekia iki 3 val., SARS tipo virusas (~ 80 proc. panašus į 2019-nCoV) – nuo 3 iki 4 d.
Gripo virus „galiojimo laikas“ – 1–2 dienos.
Iš Turkijos kurortų neretai parsivežamas Koksaki virusas gali išlikti iki 14 dienų, dar vieno enterovirusams priskiriamo echoviruso – iki 7 d.
Tuo metu Herpes symplex virusas ant negyvų paviršių gali laikytis nuo 4,5 val. iki 8 savaičių, hepatito A virusas – nuo 2 val. iki 2 mėn., hepatito B virusas – iki 7 dienų, ŽIV, Žmogaus papilomos virusas 16 – taip pat iki 7 dienų.
