Administracijos direktoriaus Povilo Poderskio įsakymu patvirtinta tvarka numato, kad įrengti sirenas ir perduoti jas paramos sutarties pagrindais savivaldybei būtų įpareigoti tie vystytojai, kurių statomų ar rekonstruojamų objektų užstatymo plotas siekia 5000 kvadratinių metrų.
Taip pat akcentuojama, kad sirenos turėtų būti įrengtos tik tais atvejais, kai artimiausia įrengta yra už kilometro ar toliau.
Kaip teigia Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos skyriaus laikinoji vedėja Sandra Norbutaitė, pasitelkti privatų verslą įrengiant sirenas nuspręsta, nes tuo pakankamai nesirūpina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), o vienai savivaldybei tai per didelė našta.
„Iš tikrųjų, sirenų plėtra turėtų užsiiminėti PAGD, ką įpareigoja ir teisinis reglamentas. Tačiau jis nėra pastatęs nė vienos sirenos Vilniaus mieste, o jos reikalingos. Savivaldybė kasmet skiria tam tikrą pinigų sumą sirenų plėtrai, bet ta plėtra nevyksta taip sparčiai“, – pripažino ji.
„Todėl, mūsų manymu, didelių objektų statytojai galėtų prisidėti prie miesto gerbūvio, nes tuose objektuose bus galimai didelis darbuotojų, lankytojų skaičius, arba tie objektai gali dėl savo veiklos sukelti grėsmę aplinkai, jei atsitiktų juose incidentai“, – paaiškino savivaldybės atstovė.
Ji pripažino, kad iniciatyva su nekilnojamojo turto vystytojais nebuvo derinta. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad, nors tai ir nebus didelės investicijos, tokios iniciatyvos visada turėtų būti aptariamos su verslu.
„Iš principo, Vilniaus savivaldybės norai tam tikrus infrastruktūros darbus ar paslaugas perkelti ant vystytojų pečių nėra naujiena: kaip žinia, Vilniuje nuo 2006-ųjų yra mokamas vadinamasis socialinės ir inžinerinės infrastruktūros mokestis, 4,5 euro nuo kvadratinio metro, kuris mokamas „savanoriškai“, kaip parama. Tokius dalykus linkėtina derinti su verslu, ko šį kartą, deja, nebuvo padaryta“, – pabrėžė jis.
M. Statulevičius sako, kad verslas neabejotinai prisitaikys prie šios tvarkos, tačiau pripažįsta, kad išlaidos sirenoms galiausiai bus perkeltos ant nekilnojamojo turto pirkėjų pečių.
„Reikia suprasti, kad už tai galų gale sumokės galutinis pirkėjas, nes tai bus įskaičiuota į parduodamo turto kainas. Savivaldybė turėtų būti sąžininga ir tai pasakyti“, – tvirtino jis.
Savivaldybės duomenimis, kasmet sostinėje inicijuojama apie 10–20 statybų objektų, kurie pagal naujus reikalavimus turėtų įsirengti sirenas.
Mieste šiuo metu yra 35 veikiančios sirenos, šiemet tikimasi įrengti dar šešias, jei politikai patvirtins biudžete tam reikalingus apie 40 tūkst. eurų.
