Pasipiktinusi B.Naviskaitė apie gautą administracinio nusižengimo protokolą paskelbė feisbuke, o naujienų portalui tv3.lt susisiekus su moterimi ši patvirtino, kad tai jau ne pirmas kartas, kuomet ji gauna baudas, o automobilio nė neturinti.
Visų pirmą, Palangiškė savo nepasitenkinimą išreiškė feisbuke: „Viskas būtų kaip ir gerai, išskyrus tai, kad teisių neturiu, vairuoti nemoku, mašiną nupirkau ir beveik prieš metus pardaviau. „Regitroje“ sutvarkėme formalumus ir jau nebe pirmas kartas gaunu baudas“.
Administracinio nusižengimo protokole rašoma, kad už tai, jog B.Navickaitė neapdraudė privalomuoju draudimu savo automobilio ir už tai teks sumokėti nuo 60 iki 120 eur. baudą.
Naujienų portalui tv3.lt moteris teigė, kad čia yra įvykusi klaida. „Aš pardaviau automobilį, su pirkėju „Regitroje“ sutartį surašėme, ją užregistravome patys nuvykę į ją. Patikrino mūsų abiejų dokumentus, sutartį, suvedė duomenis į kompiuterį ir užtikrino mane, kad nuo tos dienos esu nesusijusi su automobiliu. Pirkėjas oficialiai tapo kitas žmogus. Dabar išaiškėjo, kad kažkokiu būdu, nežinomais keliais mūsų registravimo sutarties nėra. Automobilio paskutinis pirkėjas vis dar esu aš. Gaunasi taip, kad neva mašinos nepardaviau“, – dėstė B.Navickaitė.
Tokioje keblioje situacijoje atsidūrusi Birutė nestokoja ir humoro jausmo: „Juokais pasiūliau mašinos savininkui nusipirkti iš manęs automobilį dar kartą, nes juk nepardaviau. Jis tik nusijuokė, nesutiko. Galiausiai atradome popierinį sutarties variantą ir registruosime iš naujo. Gal suvesti duomenys neišsisaugojo. Juk pirkimo ir pardavimo sutartis negali tiesiog išgaruoti. Panašu, kad įvyko klaida ir ji tikrai nėra dėl mūsų kaltės. Nežinau ar tai netyčinė, ar neapdairumo, ar tinginystės, tačiau – klaida.“
Moteris tikino, kad baudų nėra gavusi daug: „Kartą gavau už greitį, kartą už nesumokėtą stovėjimą ir dabar. Tiesa, kai buvo viršytas greitis, sakė, jei nerasiu kas vairavo, tai ir vairavimas be teisių prisidės. Bet išsiaiškinome, žmogus prisiėmė kaltę.“
Už šiuos minėtus pažeidimus reikėtų sumokėti ir tam tikrą pinigų sumą, tačiau Birutė tikina, kad tikrai to nedarys. „Lai moka mašinos savininkas. Įrodysime, kad automobilis jau beveik metai, kaip parduotas ir nebesu automobilio pirkėjas“, – pasakojo moteris.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su „Regitros“ Komunikacijos skyriaus specialiste Emilija Bardauskiene, ji pateikė išsamų komentarą.
Pardavėjo ir pirkėjo interesus saugo pirkimo–pardavimo sutartis
Visais atvejais nusprendus parduoti ar pirkti automobilį pirmas žingsnis, kurį turi atlikti abi suinteresuotosios pusės, tai teisingai sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.
„Regitra“ visada pataria tam skirti išskirtinį savo dėmesį, kadangi šis dokumentas bus pagrindinis įrodymas apie transporto priemonės nuosavybės pasikeitimą. Svarbu pastebėti, kad pirkėjo ir pardavėjo interesus gina ne tik ši sutartis, bet ir kiti automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Pavyzdžiui: pinigų perdavimo–priėmimo aktas ar bankinių pavedimų išrašai. Taigi, tik turint teisingai užpildytus dokumentus ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui teisme, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas galės pateikti teisėtus įrodymus.
Pasirašius sutartį, kitas svarbus žingsnis – transporto priemonės savininko pasikeitimo deklaravimas „Regitroje“. Taigi, žemiau apie kiekvieną iš šių žingsnių plačiau.
Pirmas žingsnis – pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas
„Regitra“ savo klientams rekomenduoja naudoti įmonės teisininkų parengtą rekomendacinę pirkimo–pardavimo sutarties formą, kurią galima rasti „Regitros“ interneto svetainėje: https://www.regitra.lt/lt/paslaugos/transporto-priemones/ketinu-isigyti-transporto-priemone-pirkimo-pardavimo-sutartis/pirkimo-pardavimo-sutartis-ir-patarimai-1
Būtina įsitikinti, ar sutartis tikrai pasirašoma su tikruoju asmeniu, kad prireikus ateityje būtų žinoma, kas šiuo metu atsakingas už transporto priemonę ir jos eksploataciją. Paprasčiau tariant, galima pirkėjo ar pardavėjo paprašyti parodyti savo asmens dokumentą ir sutikrinti dokumente nurodytus duomenis su esančiais sutartyje. Sutartyje svarbu pažymėti ir kitą informaciją: tikrą automobilio kainą, ridą, defektus bei kt.
Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą raštu. Jei už automobilį atsiskaitoma sutarties pasirašymo metu, į ją galima įtraukti punktą, jog pinigai už transporto priemonę gauti ar sumokėti. Tuo tarpu jei atsiskaitymas planuojamas vėliau, į sutartį galima įtraukti eilutę su informacija, kaip ir kokiais terminais bus atsiskaitoma. Tuomet jei už automobilį bus sumokama grynaisiais, būtina tai užfiksuoti raštu, t. y. perdavimo–priėmimo aktu, kuris būtų patvirtintas abiejų šalių parašais.
Antras žingsnis – pasikeitusių duomenų deklaravimas
Per 15 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, asmuo, kuris pardavė Lietuvoje registruotą automobilį, „Regitroje“ turi deklaruoti pasikeitusius duomenis. Tai galima padaryti tiesiog internetu: https://www.regitra.lt/lt/paslaugos/transporto-priemones/pardaviau-transporto-priemone
Pastebėtina, kad automobilio pardavėjui yra automatiškai suformuojama speciali „Regitros“ pažyma, kuri deklaruoja, jog įvyko automobilio savininko pasikeitimas. Šis dokumentas taip pat gali tapti svarbiu įrodymu teisėsaugos institucijoms, kad pirkėjas apie parduotą automobilį pranešė „Regitraiׅ“, t. y. atliko savo pareigą, ir už automobilį jis nebėra atsakingas. Atkreiptinas dėmesys, kad jei deklaravimo procedūra buvo atliekama internetu, tokia pažyma yra saugoma neribotai, o asmuo ją gali rasti tiesiog prisijungęs prie Transporto priemonių registracijos sistemos (eKETRIS): https://www.eregitra.lt/eketris-web
Taigi, pardavėjui deklaravus apie parduotą automobilį, tuomet jo pirkėjas jį savo vardu „Regitroje“ turi įregistruoti per 10 kalendorinių dienų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei per numatytą terminą to nepadaroma, automobilis yra automatiškai išregistruojamas ir su juo draudžiama važinėti viešajame eisme.
Atlikti šiuos du veiksmus, t. y. deklaruoti apie pardavimą bei įregistruoti pirkimą, yra labai svarbu, kadangi taip ne tik pirkimo–pardavimo sutartyje, bet ir „Regitros“ tvarkomuose registruose yra užfiksuojama informacija apie automobilio savininko pasikeitimą. Šiuos duomenis „Regitra“ teikia ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, pavyzdžiui, policijai, kuri naudojasi šiais duomenimis, administruodama kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Svarbu suprasti, jog transporto priemonė yra nuolatinė jos savininko / valdytojo atsakomybė. Vis dėlto, kaip galima suprasti iš aprašytos situacijos, automobilio naujasis savininkas nevykdė savo prievolių. Kitaip tariant, per nustatytą laiką nesikreipė į „Regitrą“ su prašymu įregistruoti jį jo vardu. Tačiau svarbu pastebėti, kad jei tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis su teisingai nurodytais duomenimis, automobilio pardavėjas turi teisinį dokumentą, kuris įrodo, jog jis niekaip nebesusijęs su parduota transporto priemone.
Taigi, tokiose situacijose automobilio pardavėjui rekomenduotume pateikti policijai sutartį kaip įrodymą, jog automobilį įsigijo ir už jį atsakingas yra kitas asmuo. Primename, kad jei dėl kažkokių priežasčių asmuo nebeturi pirkimo–pardavimo sutarties ir ji buvo pateikta „Regitrai“, asmuo gali kreiptis į įmonę ir gauti šios sutarties kopiją.
Vis dėlto, jei automobilį pardavęs asmuo sutarties nebeturi ir pardavimo nedeklaravo „Regitroje“, tokiu atveju jis yra juridiškai atsakingas už transporto priemonės naudojimą. Todėl situaciją dėl ne jo daromų kelių eismo taisyklių pažeidimų patartina spręsti kreipiantis į automobilio pirkėją. Kitaip tariant, sutarti, jog naujasis automobilio savininkas susitvarkytų sandorio formalumus ir įregistruotų jį savo vardu. Primename, kad prieš tai Lietuvoje eksploatuotą transporto priemonę galima įregistruoti tiesiog internetu: https://www.eregitra.lt/eketris-web
