REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjus daugiau nei trims mėnesiams po gaisro Alytuje, įvykio vietoje ištisas paras dirbę ugniagesiai piktinasi, kad Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos skyrė per mažai dėmesio jų sveikatai, gaisro metu ugniagesiai teigia sulaukę nepakankamos pagalbos ir aprūpinimo. Ugniagesiai planuoja kreiptis į teismą ir sieks kompensacijų už patirtą sveikatos sutrikdymą, gesinant gaisrą.

Praėjus daugiau nei trims mėnesiams po gaisro Alytuje, įvykio vietoje ištisas paras dirbę ugniagesiai piktinasi, kad Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos skyrė per mažai dėmesio jų sveikatai, gaisro metu ugniagesiai teigia sulaukę nepakankamos pagalbos ir aprūpinimo. Ugniagesiai planuoja kreiptis į teismą ir sieks kompensacijų už patirtą sveikatos sutrikdymą, gesinant gaisrą.

REKLAMA

Pernai spalį Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo gaisras, kurį ugniagesiai gesino ilgiau nei savaitę. Alytaus miesto ir rajono savivaldybių valdžios kritikavo Vyriausybę, kad ši dėl gaisro nepaskelbė ekstremalios situacijos valstybės mastu.

Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse iki šiol galioja dėl gaisro paskelbtos vietinio lygio ekstremalios situacijos.

REKLAMA
REKLAMA

Visą parą buvo užterštoje zonoje

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas piktinasi, kad gaisro Alytuje likvidavimo metu Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijoms ugniagesių sveikata nebuvo pirmos svarbos klausimas.

REKLAMA

Jo teigimu, gaisrą gesinę ugniagesiai nesulaukė prašytos pagalbos, didesnių ugniagesių pajėgų, iš aplinkinių savivaldybių siunčiami pajėgumai buvo per maži, nebuvo sureguliuotas dažnesnis ugniagesių pasikeitimas. Kaip sakė S. Džiautas, gaisrą gesino dvigubai mažiau ugniagesių, nei turėjo.

„Ugniagesiai gali daug, bet tik komanda, o ne pavieniai asmenys“, – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo S. Džiautas.

Anot profsąjungos pirmininko, gaisro Alytuje likvidavimo klaidos yra akivaizdžios.

„Viena iš svarbiausių klaidų ugniagesių saugumo ir sveikatos prasme yra tai, kad jie visas 24 valandas buvo laikomi užterštoje zonoje, vykdė užduotis, valgė, gėrė, ilsėjosi tiesiog, kur papuolė. Nebuvo suteikta galimybė nusiprausti švariu vandeniu, pasikeisti kancerogeninėmis medžiagomis prisigėrusius drabužius, laiku nebuvo pasirūpinta rezerviniais respiratoriais“, – vardino S. Džiautas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat stebisi, kodėl mažai dėmesio skiriama ugniagesių sveikatai po to, kai gaisras jau buvo užgesintas. S. Džiautas skaičiuoja, kad iš sveikatą pasitikrinti norą pareiškusių 147 ugniagesių tirti tik 30 statutinių pareigūnų ir 10 civilių.

„Dar 76 bus siunčiami tik dabar, o 20 ugniagesių visai nesiruošiama atlikti tyrimų dėl sunkiųjų metalų ir dioksinų, nes jų kraujyje medikai nerado jokių pakitimų. Kas prisiims atsakomybę ir garantuos, kad jiems sveikata nėra sutrikdyta būtent gaisre? Ar garantuos Sveikatos apsaugos, ar Vidaus reikalų ministerija? <...> Kuo daugiau laiko, tuo sunkieji metalai ilgiau daro poveikį organizmui. Galimai, jie jau šalinasi iš organizmo, padarę savo neigiamą poveikį per tris mėnesius“ – svarstė S. Džiautas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis stebisi, kodėl ugniagesiams nėra pasakoma, ar jiems reikalingas gydymas ar kaip iš organizmo bus šalinami sunkieji metalai.

„Kas galėtų paneigti, kad galimai bus atsakyta, piktnaudžiavote alumi iš aliuminio skardinių ir valgėte labai daug žuvies“, – ironizavo S. Džiautas.

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjunga mano, kad galimas ugniagesių sveikatos sutrikdymas atsirado dėl netinkamo gaisro likvidavimo organizavimo.

„Visi pavyzdžiai apie nesukomplektuotas grupes, sąlygas, aprūpinimą, nuolatinį buvimą toje pačioje vietoje tą įrodo“, – pastebėjo S. Džiautas.

Kreipsis į teismą

Todėl profsąjunga reikalauja, kad būtų nuodugniai ištirta visų gaisro likvidavime dalyvavusių darbuotojų sveikata, sveikatos patikrinimas būtų pasiūlytas ir tiems ugniagesiams, kurie jo atsisakė.

REKLAMA

„Seimo nario Lauryno Kasčiūno prašome kreiptis į prokuratūrą, ar vykdantys tyrimą prokurorai ėmėsi tyrimo dėl ugniagesių sveikatos sutrikdymo, ar tiria, kas yra galimai kaltas dėl to. Jei tai netiriama, imtis priemonių tyrimui užvesti“, – sakė S. Džiautas.

Ugniagesiai planuoja kreiptis į teismą ir sieks kompensacijų už patirtą sveikatos sutrikdymą, gesinant gaisrą Alytuje.

„Tai būtų kolektyvinis pareigūnų ieškinys, o profesinė sąjunga būtų trečias suinteresuotas asmuo. Byla panaši kaip teisėjų byla gyvsidabrio byloje Ukmergėje. Mes matome, kad yra atitikimų su ta byla“, – sakė S. Džiautas.

Pasak profsąjungos vadovo, šiuo metu yra apie dešimt žmonių, kurie norėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo, tačiau manoma, kad jų skaičius galėtų siekti ir 50. Jis pabrėžė, kad kartu kreiptis į teismą galėtų visi Alytaus gaisre dalyvavę ugniagesiai.

REKLAMA

Gaisro pamokos

Savo ruožtu, Vidaus reikalų ministerija siūlo lengviau skelbti ekstremalias situacijas valstybės mastu. Civilinės saugos įstatymo pataisos siūlomos atsižvelgiant į teisės akto trūkumus, išryškėjusius pernai įvykus gaisrui Alytaus padangų perdirbimo įmonėje.

Pagal siūlomą įstatymo projektą, regioninės ekstremaliosios situacijos padariniams išplitus daugiau nei vienoje savivaldybėje, ji bus laikoma valstybės lygio. Šiuo metu valstybės lygio ekstremali situacija skelbiama tik tuoj atveju, jeigu incidentas apima bent keturias savivaldybes.

Pataisos turės būti svarstomos Vyriausybės posėdyje, vėliau jos keliaus į Seimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų