REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuviai brenda iš liūdesio duobės: pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį šalies gyventojai tikina besijaučiantys laimingi. Vis mažiau tų, kurie teigia norintys emigruoti ir vis daugiau tų, kurie didžiuojasi esantys lietuviai. Be to, naujausios apklausos rodo, kad net 7 iš 10 tautiečių yra optimistiškai nusiteikę dėl ateities. Tiesa, vienu dalyku lietuviai ir šioje džiugiausioje apklausoje skųstis nenustojo.

Lietuviai brenda iš liūdesio duobės: pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį šalies gyventojai tikina besijaučiantys laimingi. Vis mažiau tų, kurie teigia norintys emigruoti ir vis daugiau tų, kurie didžiuojasi esantys lietuviai. Be to, naujausios apklausos rodo, kad net 7 iš 10 tautiečių yra optimistiškai nusiteikę dėl ateities. Tiesa, vienu dalyku lietuviai ir šioje džiugiausioje apklausoje skųstis nenustojo.

REKLAMA

Vilkaviškio Trečiojo amžiaus universiteto studentės ima pavyzdį iš vadovų ir smagiai šurmuliuoja gerdamos kavą bei užkandžiaudamos sausainiais. Moterys sako, kad neturi, kuo skųstis.

Ir, regis, vis daugiau lietuvių jaučiasi panašiai. „Žmogaus studijų centras“ jau dvylika metų stebi Lietuvos gyventojų emocinę būseną ir sako, kad pernai šalies gyventojai jautėsi kaip niekada gerai ir optimistiškai.

REKLAMA
REKLAMA

Laimingais arba labai laimingais save įvardijo septyni iš dešimties šalies gyventojų. Tai – aukščiausias vertinimas nuo 2008-ųjų ir 3 proc. didesnis nei prieš metus. Keliaujame į skirtingų miestų gatves. Ar iš tiesų jų gyventojai tokie laimingi:

REKLAMA

„Tikrai ne. Būna žmonių laimingesnių tikrai. Geras klausimas.“

„Įstatymai ne geryn eina ir apskritai Lietuva ne geryn eina. Tai yra mano nuomonė.“

„Aš laiminga, kol gyva, kol einu, tol ir laiminga.“

„Nieko blogo dabar kol kas nėra. Svarbu, kad ligų nebūtų. Svarbiausia sveikatos, kad būtų. Šiaip tai viskas gerai.“

„Negaliu sakyt, kad laimingiausias esu dabar. Tiesiog mokykla, pažiūrėkit oras koksai. Sakykim. Arba sniego.“

„Ypač kai grįžti iš už Atlanto arba kad ir iš Europėlės mūsų, mūsų lietuvaičių veiduose baisus liūdesys aš tą matau. Na, palyginti su ten. Aš gyvenu sunkiai, darbingai ir, aišku, laimingai.“

REKLAMA
REKLAMA

Tyrimo iniciatoriai sako, kad mažiausiai laimingi lietuviai jautėsi 2010 – 2011 metais ir nors lėtai, tačiau kasmet vis kilo iš to dugno. Dabar, anot tyrimo, 71 proc. apklaustųjų į ateitį žvelgia optimistiškai ir su entuziazmu.

„Bambėti ir dejuoti nebemadinga. Mes galime sakyti, kad iš tikrųjų bendras pasitenkinimas gyvenimu ir tas laimės pojūtis, optimizmo pajautimas tampa „trendine“ mada ir tai labai džiugu, nes atrodytų, kad mes ilgą laiką save priskyrėme prie bambeklių, matančių viską vien tik niūriom spalvom ir į bet kokį argumentą atsakančių: Jeigu ką, emigruosiu“, – sako „Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tyrimas, beje, rodo, kad norinčių emigruoti žmonių skaičius gerokai mažėja. Jei 2016-aisiais tokių tarp apklaustųjų buvo pusė, tai pernai beveik 14 procentų mažiau.

„Tai rodo, kad žmonės emigruoja ne dėl finansinių dalykų, bet dėl jausmo ir dėl emocijos, kuriuos čia išgyvena. Tai keičiantis bendram žmonių laimės suvokimui ir pojūčiui, kyla vis mažiau pagundų ir norų bėgti“, – pasakoja psichologas-psichoterapeutas Justinas Burokas.

Finansų ekspertai pabrėžia, kad tai, jog lietuviai brenda iš emocinės duobės, lemia ir palanki ekonominė situacija.

„Jeigu mes turėjome 17 proc. žmonių, kurie galėjo atostogauti užsienyje prieš 10 metų, dabar turime 32 proc. Atlyginimai kilo beveik 70 proc. vidutiniai. Pensijos kilo ne tiek daug, bet vis tiek nuo 250 Eur iki 350 Eur vidutinė. Nedarbas mažėjo. Na, žodžiu, tikrai ekonomiškai mes dabar gyvename turbūt taip gerai, kaip negyvenome per paskutinius 30 ar 40 metų“, – teigia „Swedbank“ ekonomistė Jūratė Cvilikienė.

REKLAMA

„Antras dalykas, greičiausiai mes gyvename tokiu geru metu. Nevyksta kažkokių labai didelių įvykių ir žmonės optimistiškiau ima žvelgti į ateitį. Žmonės nenumato, kad galėtų kažkokios ekonominės krizės ateiti ar kokie būtų nesklandumai, susiję su geopolitinėmis situacijomis. Žmonės jaučia, kad gyvenimas tampa vis stabilesnis, kad galima šiek tiek atsipalaiduoti ir leisti sau gyvenimu pasidžiaugti“, – kalbėjo J. Burokas.

Anot psichologų, laimės potyris neatsiejamas – nuo priklausymo bendruomenei: sportininkų, kaip šioje salėje, ar tautai apskritai. O čia apklausos taip pat rodo gerėjančią tendenciją – lietuvių tautinė savimonė rekordinėse aukštumose. Būdami Lietuvos piliečiais didžiuojasi beveik devyni iš dešimties apklaustųjų.

REKLAMA

„Ir šiuo atveju mes irgi turim rekordą, jau tikrą rekordą, nes žmonių, besididžiuojančių savo šalimi, mes tiek niekuomet neturėjome. Galbūt sunku pasakyti, kas su tuo susiję. Galbūt Lietuvos atkūrimo šimtmečio minėjimai, galbūt tai, kad mūsų savivaldybės ir valdžios atstovai pradeda suprasti, kad žmonėms reikia ne tik duonos, bet ir pramogų“, – sako dr. G. Chomentauskas. 

Tačiau bent vienu dalyku lietuviai nenustoja skųstis. Tai – valdžia. Naujausias tyrimas parodė, kad pasitikėjimas valdžios institucijomis per metus sumenko maždaug trimis procentais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų