REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos žvejai grasina supjaustyti savo laivus. Laikinai apribojusi menkių žvejybą Baltijos jūroje, Europos Komisija šį draudimą pratęsė net penkeriems metams. Už tai žvejams nebus kompensuojama nė cento. Menkes gaudyti Europos valdininkai uždraudė dėl sumenkusios jų populiacijos, tačiau mokslininkai įsitikinę – kol žuvies ištekliai atsikurs, praeis daugiau nei dešimtmetis, tad draudimas menkes žvejoti gali būti dar pratęstas.

Lietuvos žvejai grasina supjaustyti savo laivus. Laikinai apribojusi menkių žvejybą Baltijos jūroje, Europos Komisija šį draudimą pratęsė net penkeriems metams. Už tai žvejams nebus kompensuojama nė cento. Menkes gaudyti Europos valdininkai uždraudė dėl sumenkusios jų populiacijos, tačiau mokslininkai įsitikinę – kol žuvies ištekliai atsikurs, praeis daugiau nei dešimtmetis, tad draudimas menkes žvejoti gali būti dar pratęstas.

REKLAMA

Klaipėdoje ant bangų liūdnai sūpuojasi žvejybiniai laivai. Jų triumai tušti, žvejai čia atvyksta tik pašildyti katilus, kad vamzdžiai nuo šalčio nesutrūkinėtų. Panašu, kad toks vaizdas išliks ilgam. Nuo praėjusio metų birželio iki šių metų pabaigos Europos Komisija buvo uždraudusi menkių žvejybą Baltijos jūroje. Draudimas pratęstas dar penkeriems metams. Pagrindinio uždarbio – menkių negalėsiantys gaudyti žvejai žodžių į vatą nebevynioja.

„Aš tiktai tiek galiu pasakyti – praktiškai žuvininkystės verslas Lietuvoje yra sužlugdytas. Verslinė žuvininkystė. Nes nebuvo atsižvelgta į tai, ko žvejai prašė visus šiuos trejus metus iš naujai atėjusių Valstiečių sąjungos“, – sako žvejys Mindaugas Rimeikis.

REKLAMA
REKLAMA

„Laivas nežvejoja. Reikia jam prie krantinės stovėti. Krantinės yra mokamos ir normaliai mokamos. Paskaičiuota, kad laivas turi užsidirbti tam dalykui“, – pasakoja žuvininkystės produktų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

REKLAMA

Todėl žvejai mato vienintelę išeitį – supjaustyti savo laivus. Priverstinai pasitraukę iš verslo jie tikisi kompensacijų.

„Laivų mūsų tikrai niekas nenupirks nei rusai, nei kitos šalys. Vien dėl to, kad jie tikrai apgailėtiname stovyje“, – teigia A. Bargaila.

Į Klaipėdą susitikti su žvejais atvyko Žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius. Jis ramina vyrus, esą Lietuva su Europos komisija jau derasi dėl kompensacijų už prastovas ir bergždžiai laikomus laivus. Už prastovas iki šių metų pabaigos kai kurie žvejai kompensacijas neva jau gavo – po 110 000 eurų, jei turi vieną laivą. Tiesa, nuo sausio pirmosios uždraudus menkes gaudyti net penkerius metus, žvejams nebus kompensuojama nė cento.

REKLAMA
REKLAMA

„Kadangi kitais metais menkių žvejyba priekrantėje yra nulinė kvota, tai kompensacijų, aišku, nebus“, – kalbėjo Žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius.

„Žvejai iš ko gyvens neaišku, bet visi valdininkai turi iš ko gyventi ir turi skalsias Kalėdas ir gerus Naujus metus turės ko gero“, – mano žvejys Mindaugas Rimeikis.

Anot mokslininkų, žvejai be menkių gali likti gerokai ilgiau nei penkerius metai. Europos Komisija menkes gaudyti žvejams uždraudė, nes pastaruosius metus šios žuvies populiacija Baltijos jūroje smarkiai sumenko. Tam įtakos padarė ruonių pernešamos ligos ir dėl nežinomų priežasčių dingęs menkių maistas – šprotai. Kol žuvų populiacija vėl atsikurs, gali praeiti ir daugiau nei dešimtmetis – sako mokslininkai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Prognozuojama dabar, kad galimas išteklių atsikūrimas tik tai vidutinės trukmės laiko perspektyvoje. Tai reiškia, maždaug 10–12 metų“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkas Antanas Kontautas.

Panašu, kad apie menkes tik pasvajoti galės ir turistine žvejyba užsiimantys verslininkai. Jiems šios žuvies gaudymo draudimas nuo sausio taip pat įsigalios. Tad meškere ir šie žvejai galės ištraukti tik grundulus, kelias lašišas ir plekšnes. Tik toks laimikis, pasak smulkesnių žvejų, sužlugdys jų kasdienį pajamų šaltinį.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų