„Baltijos šalyse ir Lenkijoje, Juodosios ir Baltijos jūrų vandenyse yra stiprinamas karinis aktyvumas, didinamas bloko karinių pratybų intensyvumas. Jų scenarijus rodo tikslingą NATO pajėgų pasirengimą didelio masto kariniam konfliktui“, – cituojamas V. Gerasimovas „Krasnaja Zvezda“.
Tuo pačiu Rusijos generolas pažymėjo, kad priežasčių kilti dideliam kariniam konfliktui iki 2050-ųjų nėra, tačiau egzistuoja „krizinių situacijų, kurios galėtų tapti nekontroliuojamos ir peraugti į didelio masto karinį konfliktą“ rizika.
Keistai Rusijos užsienio politikos kontekste nuskambėjo ir V. Gerasimovo komentaras apie priežastis, kodėl šiuo metu pasaulyje situacija yra „nestabili ir dinamiškai besivystanti“: „Daugeliu atvejų tai lemia pavienių valstybių noras primesti savo principus suverenioms valstybėms, įskaitant ir jėgos metodų panaudojimą“.
Generolo teigimu, NATO yra skatinama Rusijos karinės grėsmės idėja, kuri „bet kokius Rusijos veiksmus užtikrinti saugumą vertina kaip grėsmę pasauliui“. „Briuselio doktrinose Rusijai yra priskirtas priešininko statusas“, – pažymėjo Rusijos Generalinio štabo viršininkas.
Jo teigimu, neseniai vykusiame NATO susirinkime Londone buvo įtvirtintas siekis operatyviau perkelti karines pajėgas į rytų flangą. Kosmoso erdvė pripažinta atskira kovos veiksmų sfera lygia sausumos, oro, jūrų ir kibernetinėms erdvėms. Tai leidžia Rusijai tvirtinti, kad ateities karai gali vystytis visose sferose. Anksčiau JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo yra užsiminęs, kad Rusija kelia JAV didelę grėsmę kibernetinėje erdvėje.
„Mums reikia įsitikinti tuo, kad NATO yra pasirengusi atremti tokį iššūkį“, – tuomet aiškino jis.
V. Gerasimovas taip pat priminė, kad nuo 2016-ųjų NATO šalys-sąjungininkės padidino biudžetą gynybai 130 mlrd. dolerių, o iki 2024-ųjų planuojama padidinti dar 400 mlrd. Generolo teigimu, tokie aljanso veiksmai „didina įtampą ir mažina sąlyčio linijos tarp Rusijos ir NATO saugumo lygį“.
NATO stiprina savo pozicijas Baltijos šalyse
2017-ųjų gruodį buvo paskelbta RAND ekspertų ataskaita. Joje buvo skelbiama, kad Rusijai netikėtai įsiveržus į Baltijos šalis, NATO susidurtų su rimtais sunkumais užtikrinant saugumą regione. Ekspertų teigimu, JAV nespėtų tinkamai sureaguoti į tokio pobūdžio išpuolį. Vėlesniais metais NATO šalys ėmėsi diegti papildomus saugiklius, kurie padėtų išvengti tokio scenarijaus, įskaitant antžeminių ar oro pajėgų dislokavimą ir papildomo finansavimo skyrimą Baltijos šalių gynybai. Tokių veiksmų prireikė po to, kai Rusija 2014-aisiais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir įžiebė karą Ukrainos rytuose. Maža to, tuomet prie savo vakarinės sienos Rusija sutraukė dideles karines pajėgas, o Baltijos jūros regione suintensyvėjo karinė veikla.
Šių metų liepą JAV kariuomenė dalyvavo pratybose Baltijos šalyse: tai turėtų prisidėti prie gynybos veiksmų suderinimo į šias teritorijas pasikėsinus Rusijai. RAND 2019-ųjų ataskaitoje buvo pažymėta būtinybė Estijai, Latvijai ir Lietuvai didinti savanorių aktyvumą. Pastarieji turėtų gebėti organizuoti pasipriešinimą kibernetinėje erdvėje, naudotis bepiločiais, mobiliuoju ryšiu, o taip pat ir tradiciniais karo atveju šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, prieštankiniais ginklais ar salviniais pabūklais. Pažymima, kad karo atveju būtent savanorių pajėgų grupės leistų šalims išlošti laiko tam, kad į konflikto vietą spėtų atvykti pagrindinės NATO pajėgos.
2018-ųjų kovą Estijos kariuomenės Štabo viršininkas Martinas Heremas pareiškė, kad Estija „negali būti okupuota per kelias dienas“. Tuo būdu užkirsdamas kelią galimoms spekuliacijoms dėl teorinės Rusijos agresijos Baltijos šalyse.
Rusijos generolas „pamiršo“ savo paties šalyje vykstančių pratybų mastą
Praėjusių metų gegužę Estijoje vykusios karinės pratybos „Siil 2018“ sulaukė didelio dėmesio ir Rusijos žiniasklaidoje, rašoma „The National Interest“. Kai kurie Rusijos apžvalgininkai netgi paskelbė sensacingą žinią, kad Baltijos šalyse yra ruošiamasi agresijai prieš Rusiją. Rusijos generolas Valerijus Gerasimovas pasakojo apie NATO vykstančias pratybas, tačiau „pamiršo“ paminėti, kad Rusijoje vykstantys kariniai mokymai suaktyvėjo gerokai anksčiau ir didesnio masto, jau nekalbant apie 2014-aisiais aneksuotą Krymą ir karinį konfliktą Ukrainos rytuose.
Jeigu palygintume 15 tūkst. žmonių pratybas Estijoje su Maskvos rengiamomis pratybomis, matytųsi vienas aiškus skirtumas – Rusijoje faktiškai neegzistuojanti rezervininkų ir savanorių sistema. Net Baltarusiai turi geriau sustyguotą rezervo parengimo ir reintegracijos procesą.
Kita vertus, Rusija savo kariuomenę papildo kitų dalinių pajėgomis, kurios tradiciškai nėra priskiriamos karinėms pajėgoms. Viena iš jų, Ypatingųjų situacijų ministerija, 2019-ųjų gruodžio pradžioje surengė 112 tūkst. žmonių pratybas. Įskaitant ir kitų valdžios struktūrų darbuotojus, kurie buvo įtraukti į šiuos mokymus, dalyvių skaičius buvo didesnis nei 640 tūkst. Oficialiai šios pratybos buvo skirtos „suderinti veiksmus didelio masto nelaimių, tokių kaip potvyniai ar gaisrai atveju“, tačiau tokią institucijų pagalbos veiksmų schemą galima pritaikyti ir karo atveju.
Savo kariuomenės pratybų dalyvių skaičių Rusija dažnai sumažina. Pavyzdžiui 2017-aisiais „Zapad“ pratybų metu buvo nurodyta dalyvavus vos 12,7 tūkst. karių. Realūs dalyvių skaičiai yra mažiausiai kartais didesni.
Be to, Rusija dažnai mėgsta išskaidyti dideles karines operacijas į paskirų dalinių pratybas. Pavyzdžiui, vien balandžio 23-27 dienomis oficialiai pratybose dalyvavo 17,3 tūkst. karių penkiose skirtingose vietose.
Daugiau nei 20 tūkst. rusų karių 2018-ųjų kovą dalyvavo trijuose vakariniuose regionuose (Kaliningradas, Pskovo ir Leningrado sritys) vykusiose pratybose.
Rusija dar demonstruoja ir tai, ką „Lietuvos užsienio reikalų ministras vadina kariniu chuliganizmu“, rašoma politologo Nicholaso J. Myerso straipsnyje „The National Interest“.
Kiti incidentai, kaip priešlaivinių raketų paleidimas virš Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje 2018-ųjų balandį, yra tokie skaitlingi, kad juos būtų galima vardinti ir vardinti.
„Estijoje vykusios pratybos nėra eilinės. Tai buvo didžiausios karinės pratybos per visą Estijos nepriklausomybės istoriją. Tačiau, jeigu panašaus masto pratybos vyktų Rusijoje, niekas jų gal net ir nepastebėtų, nes jos tiesiog susilietų su visa karine veikla, kuri ten vyksta labai nesiviešinant. Tokia naujiena sulauktų dėmesio nebent tuo atveju, jeigu atsirastų penkiolika kitų valstybių, kurios sutiktų ginti Rusiją“, – tvirtina N. J. Myersas.
