REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugiabučių namų gyventojų kasdienybę turėjęs palengvinti įstatymas sulaukė pasipiktinimo bangos. Namų bendrijos tvirtina, kad buldozeriu stumiamas įstatymas viską sujauks ir abejoja jo reikalingumu. Įstatymo rengėjai atsako, kad kritikai kalba emocijomis, o ne argumentais.

Daugiabučių namų gyventojų kasdienybę turėjęs palengvinti įstatymas sulaukė pasipiktinimo bangos. Namų bendrijos tvirtina, kad buldozeriu stumiamas įstatymas viską sujauks ir abejoja jo reikalingumu. Įstatymo rengėjai atsako, kad kritikai kalba emocijomis, o ne argumentais.

REKLAMA

Aistras kelia naujasis Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kurį spalio viduryje įregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Lauras Stacevičius ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Vadina košmaru

Dešimt metų Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijai vadovavęs ir beveik dvidešimt metų savo namo bendrijos pirmininku esantis Liudas Ramanauskas, kalbėdamas su portalu tv3.lt apie naująjį įstatymą, neslėpė pasipiktinimo.

„Koks čia įstatymas, čia yra košmaras. Kažkas klaikaus. Žmogus, kuris nieko nežino apie bendrijas, tik tokį įstatymą galėjo pateikti. <...> Bendrijų naikinimo metas ateina“, – tvirtino pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Vyras stebėjosi, kad naujajame įstatyme numatyta naikinti bendrijų valdybas.

„Namuose yra šimtas butų, aštuonios laiptinės... O pirmininkui tai reikalinga. Kaip jis vienas atsakys? Valdybos turi būti“, – įsitikinęs L. Ramanauskas.

REKLAMA

Įstatymas numato, kad bendrija galėtų kurtis tik viename name. Nors L. Ramanauskas sutinka, kad kartais tokia tvarka galėtų būti efektyvesnė, pasak jo, didmiesčiuose yra bendrijų, kurios vienija ir 30–50 namų, tuomet bendrijos pirmininkui padeda namų įgaliotiniai ir ta pati politikų norima naikinti bendrijų valdyba. „Vieno namo – vienos bendrijos politika“ L. Ramanausko nuomone negali būti sėkmingai įgyvendinta ir dar dėl vienos priežasties.

„Trūksta žmonių, kurie nori būti bendrijų pirmininkais“, – pripažino vyras.

Abejonių pašnekovui kelia ir tai, kad, pagal įstatymą, prekes, darbus ir paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, jų valdymu, priežiūra, remontu ir atnaujinimu būtų privaloma pirkti viešaisiais pirkimais, per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO).

REKLAMA
REKLAMA

L. Ramanauskas įsitikinęs, kad įstatymas, kurį pašnekovas laiko bendrijų naikinimo pradžia, yra naudingas daugiabučius namus administruojančioms įmonės.

„Namas ir gyventojai yra višta, kuri neša auksinius kiaušinius“, – tikino L. Ramanauskas.

Stūmimas buldozeriu

Įstatymo projektas susižavėjimo nekelia ir Kauno daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos pirmininkui Ričaras Kenstavičius. Vyras portalui tv3.lt sakė, kad nereikėtų į vieną teisės aktą sumesti daugiabučius namus administruojančių įmonių, kurios atstovauja privatų sektorių, ir namų bendrijų, kurios yra ne pelno siekiančios organizacijos.

„Kaip dvi sistemas galima suplakti į vieną?“ – klausė R. Kenstavičius.

Pašnekovo teigimu, įstatymo rengėjų ir daugiabučių namų bendrijų susitikime buvo išreikšta nuomonė, kad reikėtų tobulinti esamą tvarką, o ne kurti naują įstatymo projektą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Padėkite į stalčių įstatymą ir baigėsi klausimas. Jo tobulinti nereikia, jį reikia padėti kuo toliau. Jei pati idėja negera, ką ten gali pataisyti?“ – svarstė daugiabučių namų bendrijų atstovas.

R. Kenstavičiaus teigimu, įstatymo rengėjai nederino dokumento su bendrijomis. Prieš susitikimą su politikais, bendrijų pirmininkai turėjo savaitę susipažinti su įstatymu.

„Durniausia, kad yra tokia buldozeriu stūmimo tvarka“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo tvirtinimu, dabartinė tvarka veikia gerai, bendrijos kuriasi, susivienija, gražina aplinką aplink savo namus.

„Nėra jokio palaikymo“, – bendrijų poziciją naujo įstatymo atžvilgiu išdėstė R. Kenstavičius.

REKLAMA

Kalba emocijomis, o ne argumentais

„Visada yra sunku, kada pateiki įstatymą, kuris įpareigoja daugiau. Tada visada atsiranda pasipriešinimas“, – portalui tv3.lt sakė vienas iš įstatymo rengėjų, Seimo narys L. Stacevičius.

Politiko nuomone, bendrijų nariai ir jų pirmininkai pyksta, nes įstatymas priskiria jiems daugiau pareigų, pavyzdžiui, privalomas veiklos ataskaitas, ilgalaikio bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano tvirtinimą.

L. Stacevičius teigė girdintis, kad daug pykčio susilaukia įpareigojimas pirkti per viešuosius pirkimus. Tačiau, pasak politiko, dalis žmonių neįsidėmėjo, kad jei gyventojai nustato kitą būdą pirkti darbus ar paslaugas, galima ir nepirkti per viešuosius pirkimus.

REKLAMA

„Šiandien mes nekalbame apie patį įstatymą, bet kalbame emocijomis. Mes nekalbame argumentais“, – tvirtino L. Stacevičius.

Politikas stebėjosi, kad pasipiktino tik bendrijos ir jų pirmininkai, o tyli kita įstatymo paliečiama grupė.

„Įstatymas stipriai įpareigoja ir administratorius atlikti tam tikras procedūras“, – kalbėjo Seimo narys.

Pagal dabar registruota projektą, administratorius turės namo gyventojams teikti savo veiklos ataskaitą. Nors tokia tvarka galioja ir dabar, bet administratoriai nesulaukia pasekmių, jei nėra pritariama ataskaitai.

Pagal naująją tvarką, jei namo savininkai ataskaitos nepatvirtins, ji turės būti patikslinta ir pataisyta. Jei bus nepatvirtinta ir antrą kartą, administratorius neteks teisės administruoti pastato.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Namo savininkai taip pat galės nuspręsti, ar administratorius pasirenkamas konkrečiam, terminuotam laikui, ar neapibrėžtam laikotarpiui.

Kvies kalbėti visus

L. Stacevičius pripažino, kad prieš registruodami įstatymo projektą, rengėjai nederino jo su interesuotomis pusėmis.

„Todėl pirminė tokia nuomonė yra, kad įstatymas yra piktas“, – kalbėjo Seimo narys.

Tačiau įregistruotas įstatymo projektas gavo ne tik bendrijų pirmininkų kritikos kirčių, bet ir virš 90 Seimo Teisės departamento pastabų. Anot L. Stacevičiaus, nors dalis pastabų labiau techninio pobūdžio, kai kurios yra esminės, dėl kurių piktinosi ir namų bendrijos.

 L. Stacevičiaus teigimu, į gautas pastabas bus atsižvelgta, o kitas etapas įstatymo kūrime – darbo grupių diskusijos, į kurias bus kviečiami ir namų bendrijų atstovai, ir būstus administruojančių įmonių atstovai.

REKLAMA

„Kaip mes toliau eisime, matysime po darbo grupių susitikimų“, – tikino L. Stacevičius.

Politikas nesiryžo prognozuoti, ar pavyks įstatymą pateikti dar šios kadencijos Seimui.

Portalas tv3.lt rašė apie įregistruotą Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą. Teisės akto rengėjai tikino, kad jis turėtų palengvinti daugiabučių namų gyventojų kasdienybę. Įstatymas turėtų suteikti daugiau teisių gyventojams ir leistų, pavyzdžiui, nuomonę apie namo renovaciją pareikšti mobiliuoju telefonu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų